Vilniaus tautybės
Mes kasdien lekiame Vilniaus gatvėmis vejami reikalų: nesibaigiantys susitikimai, vieni – itin svarbūs, kiti – iš pareigos, konferencijos, kur einame sužinoti naujų dalykų arba patys dalijamės patirtimi su auditorija.
Interviu ir fotosesijos – kartais tokios beprotiškos, o kartais – tylios ir ramios, bet visada išspiriančios už asmeninės komforto ribos. Galiausiai – verslo pietūs su svarbiu investuotoju, užtrunkantys dvigubai ilgiau nei planavai, nes verslo partneris dar nori pasipasakoti apie naują jogos mokytoją. Planavai grįžti namo prieš skrydį vėlai vakare, bet labai gali būti, kad teks tik užbėgti, o tada toliau bėgant per namus įsimesti dokumentus, išsikviesti taksi ir paskui spėti laiku nubėgti iki patikros.
Skubėdami praleidžiame pro akis daug įdomių dalykų. Ar matėt, kokios turtingos tautybių Vilniaus gatvės? Turtingas miestas tautybių gausa. Štai, įlipus į taksi, vairuotojas – ukrainietis, pietus restorane gamina italas, kirpėja – rusė, o etiopė moko verslo anglų kalbos. Kitų tautybių žmonės, atvykę čia kadaise ir pasilikę, nes pamilo miestą, arba įleidę šaknis dar giliau – skaičiuojantys ne vieną kartą, o gal vos vakar išlipę iš lėktuvo ir tik pradedantys romaną su Vilniumi. Arba galbūt būtent meilė čia juos ir atvedė.
Vilnius kaip nebylus liudininkas kasdien stebi vingiuojančių pro jį gyvenimų istorijas – kaip japonė JAV sutiko lietuvį, o galiausiai jų gyvenimas susiklostė taip, kad japonė Vilniuje skaičiuoja jau penkioliktus gyvenimo metus, ir projektuodama namus bei kurdama interjerus sakosi jau esanti labiau lietuvė nei japonė. O gal tai istorija atkakliai karjeros siekiančios žydaitės, kurios tėvai ir seneliai jau čia gyveno, tad Vilniaus gatvės jai tokios artimos ir savos. Žydaitė, kuri tęsia šeimos tradiciją ir eina medicinos keliu. Arba dviejų švedžių skirtingos gyvenimo kelionės istorijos Vilniuje: viena, nuėjusi įkvepiantį kelią iki ambasadorės posto, apsistojo Švedijos ambasadoje, kita vadovauja švedų transporto įmonei ir yra įsitikinusi, kad vienas iš įmonės sėkmės veiksnių yra lyties, amžiaus, patirties, įvairių tautybių skirtumai. O gal tai istorija lietuvės, kuri jau seniai gyvena kosmopolitės gyvenimą, kas kelerius metus ֪– tai vienoje, tai kitoje šalyje, bet kasmet grįžta į gimtąjį Vilnių ir čia jau pati pasakoja savo istoriją apie gyvenimą, pavyzdžiui, Irane.
Šios visos istorijos ir dar daug kitų vyksta čia pat. Vilniuje. Eidami prasilenkiame gatvėje ir, jei skubėtume lėčiau, gal pakeltume galvas ir pamatytume įvairovės grožį. Kelintą šimtmetį skaičiuojanti Gedimino idėja apie skirtingų kultūrų miestą ir pats miestas, kuris visai netrukus – sausio 25-ąją – švęs 695 metų gimtadienį. Sustoję ir pamatę dėkingi nusišypsotume, dėkingi savo miestui, vienas kitam, nes mes visi ir esame Vilnius.
