Verslo eksperčių kol kas mažai – reikia keisti žaidimo taisykles
Lietuvoje 30 procentų verslo valdo moterys, tačiau jos lyginant su vyrais retai pasirodo žiniasklaidoje ir kalbinamos kaip ekspertės svarbiais klausimais. Tad susidaro įspūdis, jog verslo sritis priklauso vyrams.
„Kaip gali būti, kad Lietuvos valstybėje, kur du trečdalius visų išsilavinusių žmonių sudaro moterys, neatsiranda eksperčių. Tai – paprasčiausias nenoras keisti situaciją“, – nusistovėjusias tendencijas komentuoja Lygių galimybių plėtros centro (LGPC) ekspertė Margarita Jankauskaitė.
Susiformavę stereotipai
Mūsų valstybėje vyrai valdo didžiąją dalį verslo, dažniau užima aukštesnes pozicijas nei moterys. Ši tendencija susiformavo prieš du šimtmečius, kai atsirado dvi skirtingos erdvės: viena teko moterims, kita – vyrams.
„Tokia nuostata yra XIX a. susiformavusio požiūrio paveldas, kai, formuojantis kapitalistiniams santykiams, gyvenimas buvo tarsi skeltas į dvi dalis – viešąją bei privačiąją erdves. Pirmoji, t. y. verslas buvo skirtas vyrams, o antroji [rūpestis šeima] – moterims. Dar iš istorijos žinome, kad moterims buvo draudžiame siekti aukštojo mokslo, motyvuojant tuo, jog intelektualinis darbas gali pakenkti moterų reprodukcinei funkcijai ir padaryti didelę žalą visuomenei“, – apie susidariusią padėti pasakoja M. Jankauskaitė.
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė
Seimo narė Aušrinė Armonaitė sutinka, kad aukščiausiose pozicijose dominuoja vyrai, nors aukštąjį išsilavinimą turi kur kas didesnis procentas moterų.
„Ši susiklosčiusi situacija turi labai daug priežasčių, kurios visame pasaulyje panašios. Tai – individualios, kai moterys galvoja, jog nėra vertos, nepajėgs, nors kompetencija leidžia, tačiau nepasitiki savimi. Kita – stereotipai, kad moterys neracionaliai bei emocionaliai mąsto ir negali vadovauti“, – teigia liberalė A. Armonaitė.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė taip pat mano, kad moterų padėtį dažnai lemia jau seniai susiformavę ir įsitvirtinę nuostatos: „Neseniai nuskambėjo Europos Parlamento nario iš Lenkijos (Januszas Korwinas-Mikke) komentaras, kad moterys yra silpnesnės, mažesnės, privalo uždirbti mažiau. Tai rodo, kad vis dar daug stereotipų: yra manančių, jog moterims netinka užimti vadovaujančioms pareigas.“
“Neseniai nuskambėjo Europos Parlamento nario iš Lenkijos (Januszas Korwinas-Mikke) komentaras, kad moterys yra silpnesnės, mažesnės, privalo uždirbti mažiau. Tai rodo, kad vis dar daug stereotipų: yra manančių, jog moterims netinka užimti vadovaujančioms pareigas.”
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė (nuotr. lygybė.lt)
Ekspertai vietoj eksperčių?
Neretai viešoje erdvėje: tiek rašytinėje spaudoje, tiek radijo ar televizijos laidose kaip specialistai kalbinami vyrai. Vis dėlto daugėja atvejų, kai kviečiamos ir moterys kaip tam tikros srities ekspertės.
Kontrolierės A. Skardžiuvienės nuomone, Lietuvoje esti daug pavyzdinių lyderių: „Iš tikrųjų, moterys, kurios užima vadovaujančias pareigas – jaučiasi saugiai, o pati visuomenė nekvestionuoja, kad gerų vadovių yra. Skaitau ir randu tekstus, kurie pateikia pavyzdžius moterų, užimančių aukštas pareigas, kurias jos puikiai atlieka.“
Seimo Moterų grupės pirmininkė A. Armonaitė nemano, kad verslo moterys yra daug mažiau matomos žiniasklaidoje. Pasak liberalės, sėkmingų pavyzdžių tik daugėja ir ateityje skaičius taip pat augs. Be to, moterų lyderystės temos taip pat aktualios.
„Mes matome daug asmeninių patirčių, kurios tarsi atvedė į sėkmę, nors moterų kelias buvo sunkus. Apie tai rašoma, tad vienareikšmiškai negaliu teigti, jog moterų žiniasklaidoje mažai – jų daugėja“, – apie kintančią situaciją kalba liberalė.
Nors eksperčių procentas auga, jos nepakankamai atspindimos žiniasklaidoje. Lyginant su vyrais, dažniausiai moterų būna mažuma. LGPC ekspertė M. Jankauskaitė sako, kad tokia situacija – bendra tendencija, būdinga ne tik versle.
„Pateikus pastabą žurnalistams, vedantiems laidas, dėl mažo moterų skaičiaus, dažnai girdžiu, jog jie neranda eksperčių. Bet vyrus kažkaip suranda. Kaip gali būti, kad Lietuvos valstybėje, kur du trečdalius visų išsilavinusių žmonių sudaro moterys, neatsiranda eksperčių. Tai – paprasčiausias nenoras keisti situaciją“, – pastebi M. Jankauskaitė.
Seimo narė Aušrinė Armonaitė (nuotr. liberalai.lt)
Būtina požiūrio kaita
Akivaizdu, kad Lietuvos moterų situacija keičiasi, tačiau ši problema dar nėra visiškai išnykusi. Kaip pastebi specialistės, tam reikia konkrečių veiksmų: kelti klausimus ir šviesti visuomenę.
Lygių galimybių kontrolierė A. Skardžiuvienė dalinasi su vienu iš darbo pavyzdžių: „Prabangiuose restoranuose dirbantys vyrai yra vertinami, jie laikomi kvalifikuotais darbuotojais. Tačiau buvome susidūrę su atveju, kai pats darbuotojas sakė, jog padavėjo darbas yra toks nekvalifikuotas, jog jis netinka vyrams, todėl jį turi dirbti moteris.“
Anot kontrolierės, tokių įsivaizdavimų, kad lytis daro įtaką – daug. Vis dėlto A. Skardžiuvienė mato, kad vis daugiau darbdavių darbuotojus vertina pagal profesionalumą: „Apie tai reikia nuolatos kalbėti – profesija ir kvalifikacija nuo lyties nepriklauso.“
Nemažai stereotipų žmonės įgyja iš šeimos, be to, daug jų suformuoja ir aplinkiniai veiksniai – mokykla, medijos. Liberalė A. Armonaitė tikina, kad tai galima pakeisti.
„Pirma, jei mes mergaites auklėsime su aukštu savivertės jausmu, pasitikėjimu savimi, jos priiminės drąsesnius sprendimus, žinos, kad niekuo nėra prastesnės ar silpnesnės, tada merginos ir ateityje bus geriau emociškai pasiruošę. Antra, ypač versle naudinga mentorystė – kai kažką nuveikusios bei pasiekusios moterys bendrauja, dalinasi patarimais su kitomis. Trečia, aišku, kalbant apie moterų sėkmę, reikia nepamiršti ir vyrų – jiems dažnai keliami labai aukšti reikalavimai. Ta našta turėtų būtų padalinta vienodai. Mes turėtume siekti lygiavertės visuomenės – per švietimą, per savo organizacijas, per bendravimą“, – sprendimo būdus dėsto seimo narė.
Ekspertė M. Jankauskaitė irgi atkreipia dėmesį į tai, jog kuo daugiau lyčių nelygybės, tuo vyrų gyvenimo kokybė yra prastesnė. Tad svarbu atrasti balansą, sumažinti vyrų perteklių, suteikiant galimybes ir moterims.
„Daugelis tyrimų rodo, kad ten, kur daug lyčių nelygybės, aukštas vyrų savižudybių skaičius, didelis jų depresyvumas, nepasitenkinimas gyvenimu. Sumažėja ir gimstamumas. Turėtume kvestionuoti tas susidariusias žaidimo taisykles, sukurti vienodas sąlygas visiems turėti verslą, nes kuo tos taisyklės skaidresnės ir draugiškesnės moterims, tuo pačiu geriau ir vyrams“, – siūlo M. Jankauskaitė.
