Sveikatingumas – išpūstas mados burbulas ar pasikeitęs sąmoningumas?
Brėkštantis rytas. Pirmieji saulės spinduliai paliečia medžių viršūnes, namų stogus, tyliai žadėdami šiltą, energingą bei prasmingą dieną, žadina miestą. Vienas, antras, trečias ir dar vienas energingai nusiteikęs bėgikas.
Tekstas Jurgita Šantaraitė
Ar jie tave žavi, motyvuoja? Gal ir tu esi vienas iš jų, tik šiandien nusprendei prie jų neprisijungti? O gal tau sportuojantys kelia susierzinimą ir pyktį? Galbūt su ironija pagalvoji: „pasidavę mados klyksmui netikėliai, vaidinantys „sveikuolius sportininkus“, „bėgikus“. Dalyvaujantys sporto renginiuose, kur dėl neįvertintų savo jėgų daugeliui stoja širdys, o plaučiai, atrodo, tuos iškris per burną. Dalyvaujantys savo pačių susigalvotuose ar kitų pasiūlytuose iššūkiuose. Besijaučiantys labai madingais, šiuolaikiškais, nors dar prieš kelis mėnesius nežinojo, kad bėgimo bateliai apskritai skiriasi nuo tenisui žaisti skirtų batelių. Pusryčiams geriantys trintų vaisių kokteilį, nors dar prieš kelias savaites net nepusryčiaudavo arba paskubomis susitepdavo sumuštinį su batono. O dabar vaidinantys sveikuolius, mėgstančius demonstruoti savo treniruojamus (ištreniruotus) kūnus ir pasiektus rezultatus viešoje erdvėje“.
Jurgita Šantaraitė (nuotr. asmeninio archyvo)
Tai kaip? Kaip yra iš tiesų? Ar sveikatingumo, t. y. aktyvaus gyvenimo būdo, sveikos mitybos propagavimas iš tikrųjų tėra tik laikinas reiškinys, paskutinis mados klyksmas, kuris nuslūgs ir pasimirš, kaip pasimiršta viskas, kas yra dirbtinai išpūsta?
Aš, pavyzdžiui, žaviuosi sąmoningais, fiziškai aktyviais žmonėmis, kuriems rūpi jų produktyvumas, kokybiškas ir sveikas gyvenimas, kurie eina pas specialistus, su jais tariasi, domisi ir ieško atsakymų į jiems rūpimus klausimus. Kuriems svarbu ne kaip užsiauginti brazilišką užpakaliuką ar bicepsą, ne kaip išryškinti pilvo presą, ne kaip greičiau numesti metų metus augintus kilogramus, bet kaip išmokti sveikai, nežalojant savęs judėti, maitintis visą likusį grąžų gyvenimą. Nes sveikatingumas – tai nėra alinančios dienos ar treniruotės iki išsekimo. Sveikatingumas – tai fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, sąmoningumas. Tai meilė sau ir gyvenimui.
Mane labai žavi sportuojantys apkūnūs žmonės. Aš juos gerbiu, aš jais žaviuosi, nes jie yra labai drąsus. Jie pagaliau ryžosi pradėti mylėti save. Juk sunkiausia yra pakilti nuo sofos ne tada, kai prigulei ant jos pagulėti tik tam, kad pailsėtum. Sunkiausia pakilti nuo jos yra tada, kai sofa jau tapo geriausia drauge, be kurios neįsivaizduoji gyvenimo, nes ji tapo svarbia kasdienos dalimi. Sunkiausia yra ne sveikai maitintis, sunkiausia yra sugebėti atsispirti nesveikam maistui. Ne kartą esu girdėjusi pasakymą: „Pradėsiu sportuoti tada, kai sulieknėsiu“. Ne, nereikia laukti. Mankštintis pradėti reikia iš karto, kai pasiryžimas yra didžiausias, nes būtent tada ir jaučiamės stipriausi bei drąsiausi.
“Mankštintis pradėti reikia iš karto, kai pasiryžimas yra didžiausias, nes būtent tada ir jaučiamės stipriausi bei drąsiausi”
Jurgos Šantaraitės medaliai už sportą (nuotr. asmeninio archyvo)
Mane taip pat žavi vyresnio amžiaus sportuojantys žmonės, kuriems nėra amžiaus cenzo gyventi fiziškai aktyviai, jie nesivadovauja mūsų visuomenėje dar gajais stereotipais, kad senjorai jau yra per seni būti fiziškai aktyvūs, per seni rūpintis savimi ir būti produktyviems.
Dar mane žavi sąmoningi bei fiziškai aktyvūs tėvai, kurie savo vaikams nuo mažų dienų diegia meilę fiziniam aktyvumui, moko juos nebūti „šiukšliadėžėmis“ ir vietoje bulvių traškučių sugraužti morką ar obuolį, juos moko mylėti save. Kurie yra patys pavyzdžiai savo vaikams ir vietoje sėdėjimo prie kompiuterio ar televizoriaus, vietoje planšetės renkasi dviračius, žygius, riedučius ar kitą aktyvią fizinę veiklą.
Džiugina ir guodžia tai, kad žmonės sąmoningėja ne dienomis, bet valandomis. Vis daugiau mūsų pradeda suvokti, kad laimingas žmogus pirmiausia yra sveikas žmogus. Vis daugiau žmonių mėgaujasi fiziškai aktyviu gyvenimu. Vis daugiau žmonių pradeda suprasti, kad negalima jaustis laimingam, kai vos gali pajudėti, kai žengus kelis žingsnius išmuša prakaitas, kai prisivalgęs sunkaus ir perdirbto maisto jautiesi mieguistas, tampi apatišku supančiai aplinkai.
Tad kaip bus su sveikos gyvensenos burbulu? Ar jis tikrai subliūkš ir sveikos gyvensenos kultas pasimirš?
Ne, nepasimirš. Aš tikiu, kad tai nėra laikina. Tai būtų nelogiška. Tvirtas ir sveikas kūnas nėra mada. Tai būtinybė, norint suspėti su šiuolaikinio gyvenimo diktuojamu ritmu. Tai būtinybė norint būti laimingam. Tai būtinybė norint būti harmonijoje su pačiu savimi. O kas nenori būti laimingu?
