Sunkus darbas, žinių siekimas, išnaudotos galimybės – dalykai, atveriantys kelią į vadovo pareigas
„Daug ir sunkiai dirbau“, – būtent šiuos žodžius ne viename atsakyme mini Lietuvos „Holmbergs Safety System“ padalinio vadovė Chatarina Bransmo. Pašnekovės nuomone, norint tapti vadovu, reikia nebijoti pradėti nuo žemesnių pareigų, domėtis aplinkiniu pasauliu, skaityti knygas ir, be abejo, griebti pasitaikančias galimybes.
Tekstas Viktorija Juškauskaitė, nuotraukos Dalia Mikonytė, žurnalas Verslo pietūs nr.5

Chatarina Bransmo (nuotr. Dalia Mikonytė)
Švedė Ch. Bransmo šešerius metus gyvena Druskininkuose ir tiek pat laiko vadovauja minėtajai Švedijos kapitalo įmonei „Holmbergs“. Be intensyvaus darbo kompanijoje, moteris yra „Swedish Chamber of Commerce in Lithuania“ narė, o laisvalaikiu domisi golfu – sportiniu lauko žaidimu.
Skaičiau, kad „Holmbergs“ veiklą pradėjo 1938 m. Kada jūs atėjote į šią kompaniją?
Įmonėje pradėjau dirbti 1994-aisiais ir nuo tada kompanijoje užėmiau vis kitokias pareigas. Ilgą laiką dabartinė Lietuvos „Holmbergs Safety System“ įmonė bendradarbiavo su Švedijos kompanija – Lietuva siuvo ir tiekė saugos diržus. 2011 m. Švedijos „Holmbergs“ nusprendė nusipirkti tuometinę Lietuvos kompaniją ir į šalį perkelti visus saugos diržų ir sagčių gamybos darbus. Pamenu, manęs paklausė, ar galėčiau persikraustyti gyventi į Lietuvą ir ten užimti vadovės pareigas – sutikau, žadėjau pasilikti metus. Tai buvo 2012-aisiais, o aš vis dar čia.
„Holmergs“ internetiniame puslapyje rašoma, kad tai ‒ kompanija, užtikrinanti saugumą, gelbstinti gyvybes. Esate saugumo ekspertai. Koks yra įmonės tikslas jūsų akimis?
Toks pats – mes aprūpiname klientus aukštos kokybės produktais. Gaminame saugos diržus vaikiškoms kėdėms, įmontuojamoms į transporto priemones, taip pat ‒ diržus greitosios pagalbos automobiliams, neįgaliųjų vežimėliams, gelbėjimosi valtims, sraigtasparniams ir pan. Atliekame daugybę saugumo bandymų tiek pačioje įmonėje, tiek laboratorijose, kuriose leidžiama imituoti autoavarijas ir kt. Mūsų dėmesys skirtas kokybei ir atsekamumui.
Papasakokite, kaip jūs siekėte vadovės posto?
Kaip minėjau, „Holmbergs“ kompanijoje užėmiau daug įvairių pareigų: buvau atsakinga už gamybą, produkciją, užėmiau aukštas pareigas ir kitose srityse. Manau, kad vadovės vietą gavau dėl sukauptos patirties. Žinoma, visą laiką domėjausi naujovėmis, norėjau mokytis, augti, nebijojau naujų galimybių ir iššūkių, daug ir sunkiai dirbau.
Kokios gyvenimo pamokos ir patirtys jums buvo naudingos, įsimintinos, lipant karjeros laiptais?
Klausykis ir mokykis iš tų, kurie turi patirties; suklydus, būtinai iš to pasimokyk; visada stenkis įgyti naujų žinių. Anglai turi posakį: „Keep the stone rolling“ („Leisk akmeniui riedėti“ – aut. past.).
Su kokiais iššūkiais tenka susidurti, užimant vadovės pareigas?
Dažnai tenka daryti labai daug darbų vienu metu. Man vis dar kyla sunkumų, kai reikia skirstyti užduotis – neretai apsikraunu pati, nors žinau, kad tai nėra gerai, jog tai kenkia galutiniam rezultatui. Esu veiklus žmogus, bet mokausi būti kantresnė. Bandau darbus perduoti ir kitiems, jei pati nespėju.
Kokios asmeninės savybės jums padeda darbe?
Aš nebijau daug ir sunkiai dirbti. Manau, kad labai greit įsisąmoninu naują informaciją, turiu nemažai žinių. Be to, mėgstu judėti į priekį.
Kokias pareigas užėmėte prieš atvykdama dirbti į Lietuvą?
Tuo metu dirbau gamybos vadove toje pačioje kompanijoje, tik Švedijoje.
Kokių savybių reikia žmonėms, kurie nori ir (ar) siekia būti direktoriais, vadovais?
Nebijokite užimti žemesnių pareigų. Dažnai būtent šios pozicijos suteikia vėliau prireiksiančios patirties. Taip pat reikėtų būti pasiruošus sunkiai dirbti, nes įprastos darbo dienos (kai reikia dirbti nuo 8 iki 17 val.) neturėsite. Aišku, jei įmanoma, praverčia kursai, seminarai ir knygų skaitymas. Jei gavote galimybę – išdrįskite surizikuoti ir ja pasinaudoti.

Chatarina Bransmo (nuotr. Dalia Mikonytė)
Kokius skirtumus įžvelgiate tarp vadovės pareigų Lietuvoje ir Švedijoje?
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad Lietuvoje darbuotojai nebuvo pratę lankyti susirinkimų, diskutuoti, išreikšti savo nuomonę. Dažnai vyrauja požiūris, kad vadinamasis „bosas“ gali kalbėti ir nuspręsti. Vis dėlto pamažu tai keičiasi.
Pastebėjau, kad taisyklės Lietuvoje taip pat griežtesnės nei Švedijoje. Čia susiduriu su daugybe dokumentų ir kitų įvairių popierių, kuriuos turiu pasirašyti, uždėti antspaudus – tai man buvo visiškai nauja patirtis, to Švedijoje nepasitaikė.
Kuo skiriasi Lietuvos ir Švedijos visuomenių požiūris į moterį vadovę?
Iš tiesų nepastebėjau jokių ryškių skirtumų. Mano patirtis rodo, kad tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje daugelis vyrų supranta ir nemato problemos, jei moteris užima vadovės/direktorės pareigas.
Dar labai daug vyrų užima vadovaujamas ir kitas aukštesnes pozicijas darbovietėse. Kodėl, jūsų nuomone, svarbu, kad ir moterys būtų vadovėmis?
Aš nemanau, kad lytis turėtų daryti įtaką tavo pareigoms. Tikriausiai tarp moterų ir vyrų yra šiokių tokių skirtumų, pavyzdžiui, mes nevienodai elgiamės kaip lyderiai, be to, pasitaiko vyrų, kurie nori tarti paskutinį žodį priimant sprendimus. Tačiau, atkreipkite dėmesį, jūsų valstybės prezidentė – moteris.
Ar per darbo metus teko susidurti su stereotipu, kad moteris turi uždirbti mažiau ar/ir užimti žemesnes pareigas?
Galbūt man pasisekė, bet su tuo neteko susidurti.
Esate „Swedish Chamber of Commerce in Lithuania“ valdybos narė. Ką konkrečiai veikiate šioje asociacijoje? Kodėl į ją įstojote?
Kadangi esu valdybos narė, tad dalyvauju valdybos susitikimuose, kuriuose diskutuojame dėl tam tikrų strategijų, biudžeto, renginių ir kitų dalykų.
Buvau gavusi du kvietimus įstoti į šią asociaciją – iš pradžių atsisakiau, nes trūko laisvo laiko. Tačiau, kai sulaukiau antro pasiūlymo, sutikau dėl galimybės kurti bendraminčių tinklą, susipažinti su naujais žmonėmis, be to, norėjau pamatyti, kaip vyksta asociacijos darbas, kokiomis idėjomis vadovaujamasi.
Kas jus motyvuoja, įkvepia?
Man svarbiausia – matyti augančius ir tobulėjančius darbuotojus. Įkvepia nuolatinis ir nenutrūkstamas komandinis darbas ieškant geriausių sprendimų, siekiant užsibrėžtų tikslų.
Kokius patarimus duotumėte jaunesnei sau, jei sutiktumėte 20-metę Chatariną?
Pasinaudok gauta galimybe, bet išlaikyk pusiausvyrą tarp darbo ir laisvalaikio. Tvirtai stovėk ant žemės, klausykis tiek vidumi, tiek išore.
Kur randate poilsį ir ramybę po darbų? Kas jums padeda atsipalaiduoti?
Mėgstu žaisti golfą, tačiau, deja, jau kurį laiką tam neradau laiko. Planuoju vėl pradėti lankyti sporto klubą, nes šiek tiek aptingau, neskyriau tam dėmesio. Vasarą dažnai leidžiuosi į išvykas dviračiu. Be to, padeda ir kelionės į Švediją, laiko leidimas su artimaisiais.