Specialiųjų tyrimų tarnybos IT specialistė
Vilnietė Jekaterina Osipova prisipažįsta, kad apie inžinerinę informatiką Vilniaus Gedimino technikos universitete mintis pildant stojančiųjų pageidavimų sąrašą buvo labai tolima – pažymėta 17 numeriu iš 20. Tuo metu, 2004 metais, madingesnės studijų kryptys buvo vadyba, ekonomika, teisė, tad ir Jekaterina jas visas surašė pirmais pageidavimų numeriais. Tačiau, kaip sako pati pašnekovė, – inžinerinės informatikos studijos buvo likimas.
Tekstas Sandra Vilimaitė,nuotraukos Dalia Mikonytė,žurnalas VERSLO pietūs nr. 1
Jekaterina Osipova (nuotr. Dalia Mikonytė)
„IT studijos buvo likimas, nes tuo metu buvo madinga stoti į vadybą, ekonomiką, ir, aišku, šias studijų kryptis pirmas stojamųjų pageidavimų sąraše ir surašiau, o inžinerinė informatika buvo 17 vietoje, taigi įstojau ten. Pradėjau mokytis, ir man studijos patiko, suprantama, buvo žiauriai sunku ‒ aukštoji matematika ir fizika, mechanika, bet visada maniau, kad susidūrus su sunkumais reikia juos įveikti, o ne nuo jų bėgti, todėl užsispyriau ir baigiau mokslus VGTU. Vėliau prasidėjo krizė, maniau, kad darbo paieškos bus sunkios, tad nusprendžiau studijuoti Nuotolinio mokymosi informacinių technologijų magistrantūroje, taip pat VGTU“.
Tai gana glaudžiai susijusios specialybės?
Tai tos pačios informacinės technologijos, labai panašūs dalykai, dar buvo ir naujų: pats nuotolinis mokymasis, mokymosi principai, mokymuisi skirtos virtualios aplinkos ir panašiai. Po metų baigiau studijas ir gavau darbą.
Kaip nutiko, kad pradėjai dirti policijoje?
Apie pusantrų metų dirbau vienoje mažoje įmonėje, ta įmonė turėjo įvairių problemų, be to, ten padariau viską, ką galima, ir nebuvo kur daugiau tobulėti, darėsi tiesiog nuobodu. Pradėjau ieškotis kito darbo, buvau šiek tiek nusivylusi privačiu sektoriumi, tad galvojau pabandyti dirbti valstybiniame. Tuo metu buvo paskelbtas konkursas ‒ Informatikos ir ryšių skyrius ieškojo informacinių technologijų vyresniojo specialisto. Jie norėjo žmogaus, kuris jiems sukurtų naują interneto svetainę. Reikalavimai kandidatams buvo labai griežti, konkursui ruošiausi, skaičiau, mokiausi. Tada konkurso metu buvo testas iš teisės aktų, ir klausimai, tiesiogiai susiję su darbu. Konkurse dalyvavome dviese: aš ir vienas vaikinas. Aš testą išlaikiau, o vaikinas – ne. Taigi likau viena. Tada buvo pokalbis su komisijos nariais, atsakiau į visus jų užduotus klausimus. Jie padarė pertrauką, per kurią pasitarė, tada man pranešė, kad gavau darbą. Tuomet man suteikė trečią kvalifikacinę klasę – tai turi įtakos atlyginimo dydžiui. Iš viso jų yra 3, o dabar jau turiu pirmą – taigi pasiekiau lubas.
Kokios Tavo darbo funkcijos policijoje?
Turiu daug pareigų, nuo A iki Z. O realiai administruoju ir tvarkau policijos puslapį, taip pat administruoju intranetą.
Ką sakė artimieji, kai sužinojo, kad eisi darbintis į policiją?
Sakė, kad bus man ten blogai. Tiesiog. Mano kolega iš tos mažos įmonės, kiek anksčiau nei aš išėjo ir įsidarbimo įmonėje Adform, ten ir mane rekomendavo be mano žinios, bet tuo metu jau buvau laimėjusi konkursą policijoje. Į pokalbį Adform nuėjau, bet visgi pasirinkau darbą policijoje.
Tai policija tau patiko?
Na, pinigų atžvilgiu, Adform būtų buvę geriau,
Koks jausmas dirbti policijoje?
Aš dirbu vyriausiame policijos komisariate, birželio 23 gatvėje. Dirbu skyriuje, kur nematau jokių suimtųjų.
IT sritis dažniausiai visuomenės priskiriama vyrams, ar šis mitas gajus tarp IT specialistų?
Dabar to skirstymo jau seniausiai nėra. O ir nuostabos mano profesija niekam nebekelia. Galbūt anksčiau, prieš kokių 10 metų, moteris IT specialistė atrodė įspūdingai, bet tai jau seniai užmarštyje. Kai studijavau merginų buvo mažiau nei vaikinų, iš kokių 20 žmonių 7-8 buvo merginos. Galbūt atėjus dirbti į policiją, kur apskritai dirba daugiau vyrų, buvo kažkiek nustebimo.
O kaip į tavo gyvenimą atėjo darbas STT?
Ieškojau naujo darbo, norėjosi permainų. Paskelbiau savo gyvenimo aprašymą portale cv.lt, o vėliau ten gali matyti, kas peržiūrėjo tavo CV. Taigi, atsidarau ir matau, kad mano gyvenimo aprašymą peržiūrėjo STT. Na, galvoju, įdomu ką jau prisidirbau (juokiasi). Po savaitės matau, kad STT dar kartą peržiūrėjo mano CV, reiškia, tikrai reikia laukti jų skambučio. Taip ir buvo. Skambina STT sako: norėtume jus pasikviesti pokalbiui. Aš sutikau.
Koks jausmas eiti į darbo pokalbį su STT?
Man visada kyla sveikas jaudulys prieš einant į pokalbį, tad negaliu pasakyti, kad tą sykį jaučiausi kažkaip ypatingai. Jaudulio buvo, bet tiek, kiek jo būna įprastai.
Kaip sekėsi darbo pokalbis?
Atėjau ir vėl buvo 4 žmonių komisija: valdybos, personalo, ir IT skyriaus vadovai ir paskutinio jau nepamenu. Aišku, sėdint prieš šiuos žmones, dirbančius STT, kur jie visi su kostiumais, itin pasitempę, įtampa jautėsi truputį labiau nei pokalbyje su policija. Be to, ir klausimų man jie turėjo labai daug, jie visi buvo susiję su darbu kaip ir įprastame pokalbyje. Vėliau su manimi susisiekė, tada sekė mano duomenų patikrinimas. Atsakymas atėjo maždaug po mėnesio. Patikrinimą aš praėjau, tad jie įsitikino, kad esu patikimas žmogus. Jie turėjo tikrinti ne tik mane, bet ir mano šeimos narius. Matyt, žiūrėjo ar nesu teista, ar netruiu skolų ir panašius dalykus. Taip pradėjau dirbti STT komunikacijos poskyryje.
Jekaterina Osipova (nuotr. Dalia Mikonytė)
Ar yra STT karjeros perspektyvų?
Tikriausiai nelabai, nes IT specialistui nėra kur daugiau ten kilti.
Tada kokios apskritai perspektyvos IT specialistui?
Reikia eiti į privačias įmones, kurios dirba su didesniais projektais. Man norėtųsi daugiau atsakomybės, prisidėti prie projektų valdymo.
Ar STT tenka dirbti su slaptais dalykais?
Turiu žymą, kad galiu dirbti su slapta informacija, ne su visiškai slapta, bet su slapta. Iš tiesų visa informacija, su kuria dirbu, yra slapta ir negali būti perduoda tretiesiems asmenims.
Ar kada išgyvenai vidinių prieštaravimų dėl specialybės?
Aš iki šiol nežinau, ką veikčiau, jei mano gyvenime nebūtų informatikos. Nesugalvoju, ką kita galėčiau dirbti. Net minčių niekada nebuvo, matyt, tai mano kelias. Gyvenimas sklandžiai viską sudėliojo.
