Levandų oazė – ir hobis, ir verslas
Kai Vilniaus rajone įsikūrė kvapais, spalvomis ir ramybe lankytojus viliojantis levandų ūkis, spaudos puslapiuose sumirgėjo istorija, kaip jo įkūrėja Jūratė Lankauskaitė Kregždienė idėją verslui tiesiog susapnavo.
Tekstas Daiva Repečkaitė, nuotraukos Sandra Vilimaitė, žurnalas VERSLO pietūs nr. 1
Įkūrėja Jūratė Lankauskaitė Kregždienė (nuot. Sandra Vilimaitė)
Praėjo tas laikas, kai vilnijantys Viduržemio jūros augalo žiedai buvo naujovė Lietuvoje – ūkis skaičiuoja šeštus metus, o J.Lankauskaitė- Kregždienė toliau kuria planus, kaip patobulinti ir išgryninti veiklą. „Sukurta koncepcija – ramaus poilsio vieta. Mes – ne tradicinio kaimo turizmo sodyba, kur žmonės važiuoja švęsti didelių švenčių. Orientuojamės į poilsį, meditaciją, – aiškina ji. – Taip sudėtingiau pinigine prasme, bet mums mieliau.“
Prekyba levandų sodinukais, puokštės, žiedai ir arbata, stiebeliai iešmams ir kvapioms prakuroms, kvapusis levandų vanduo, suvenyrai, ekskursijos, fotosesijos, kempingo paslaugos – net toks ilgas sąrašas neapima visų levandų panaudojimo galimybių. Ūkio šeimininkė garsėja savo firminiais sausainiais su levandomis, o tinklalapyje ir ankstesniuose interviu siūlo jas naudoti avienai marinuoti, vabzdžių įkandimams gydyti ir odai tonizuoti. Violetiniai levandų laukai vilioja vestuvininkus ir kitus fotosesijų mėgėjus, poilsiautojus iš įvairių šalių nuo Vakarų Europos iki Australijos. Neseniai ramia sodyba susidomėjo įmonės, pasigavusios madą visai darbo dienai perkelti darbuotojus į gamtą. „Jau šiemet turėjome keletą tokių. Padirbo gamtoje, papiknikavo ir išsiskirstė – liko labai patenkinti,“ – giriasi šeimininkė.
„Bendraujam su sveiko maisto manufaktūra, šiaurietiško ėjimo įmone, įsteigėme landšaftinį mini golfą. Viskas priklauso nuo žmonių poreikių,“ – pasakoja apie kelerius metus besitęsiantį eksperimentą verslininkė. – Jeigu kažkas nepasitvirtina, patrauki į šoną ir darai toliau. Tas pats su prekėmis. Svarbiausia – bendrauti su savo svečiais, tada daug gali išmokti ir nereikia išradinėti dviračio.“ Svečių poreikius atspėti, atrodo, sekasi – nakvynės paieškos variklio booking.com lankytojai J. Lankauskaitės-Kregždienės kempingą ir viešbutį Lavender Village vertina net 9.4 balais iš 10.
Lavender Village (nuotr. Sandra Vilimaitė)
STOVYKLAVIETĖS NEPLANAVO
„Veikla prasidėjo nuo ūkio, apie poilsiavietę nebuvo jokios užuominos, – prisimena levandų sužavėta J. Lankauskaitė- Kregždienė. – Pradžioje nesitikėjome jokio verslo daryti, bet atsirado susidomėjimas, o su juo ir lankytojų poreikiai, pradedant tualetu, baigiant pasibuvimu, meditacijomis.“
Tačiau būtent stovyklavietės steigimui pavyko gauti ES paramą: pagal Lietuvos kaimo plėtros programą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai verslininkei skirtas neatlygintinas finansavimas stovyklavietei įrengti. „Tai nuostabu, kad gavom paramą, mums tai buvo didelė pagalba. Be jos nebūtume įrengę poilsiavietės, nes investicijos su tokia koncepcija kaip mūsų, nežinia, kada galėtų atsipirkti, – aš tiek negyvensiu,“ – juokauja verslininkė, bet investicijos atsiperka greičiau nei planuota.
Paklausta apie stovyklavietės reklamą, verslininkė teigia užsiregistravusi minėtame booking.com. „Taip pat olandų kempingų portale esame užsiregistravę, jie kasmet mus patikrina, ar sąlygos nepasikeitė,“ – priduria ji. Daugybė svečių į Lavender Village tinklalapį užklysta per interneto paiešką, o lietuviai informacija dalijasi iš lūpų į lūpas arba atranda per socialinį tinklą Facebook.
Booking.com svetainėje beveik visų atsiliepimų raktinis žodis – ramybė. Lankytojai taip pat džiaugiasi maloniu aptarnavimu ir švara. „Prancūzai keletą kartų siuntė padėkos atvirukus – tikrus, ne elektroninius, laiškus su nuotraukomis. Keliautojai iš Rusijos irgi liko labai patenkinti ir sužavėti: jie atvažiavo iš didesnių miestų, kur tokių grožių aplink didmiesčius nelabai turi. Sudėtingiau su turistais iš Baltarusijos – kai kurie atvažiuoja su kitokiais siekiais, jų mentalitetas sunkiau priima mūsų stovyklavietės koncepciją, jie nelabai pataiko, pasirinkę šį viešbutį,“ – prisimena patirtį levandų ūkio savininkė. Anot jos, svečiai iš Lietuvos žino, ko tikėtis, ir taip pat kaip užsieniečiai yra pasiryžę už tai sumokėti brangiau.
Būtent svečių komentarai padėjo plėtoti viešbučio ir stovyklavietės viziją. Viešbutyje dabar yra trys kambariai – žaliasis, mėlynasis ir žiedų. Atsižvelgiant į svečių pasiūlymus, iš kambarių buvo pašalinti televizoriai – jie tiesiog netiko prie ramaus poilsio koncepcijos. „Klientai pageidavo ramių pramogų – taip atsirado golfas, kajakai, ne koks krepšinis ir ne futbolas,“ – prisimena savininkė.
Pasak J.Lankauskaitės-Kregždienės, dabartinis stovyklavietės pavidalas greičiausiai dar ne galutinis. „Kasmet stengiamės pasiūlyti kažką naujo – naują pavėsinę terasą, kur atsidaro visi langai, panoraminį vaizdą į ežerą… Norėtųsi viešbutį praplėsti, pasiūlyti daugiau ir aukštesnio lygio kambarių, sukurti įdomesnį interjerą.“
„Tai nuostabu, kad gavom paramą, mums tai buvo didelė pagalba. Be jos nebūtume įrengę poilsiavietės, nes investicijos su tokia koncepcija kaip mūsų, nežinia, kada galėtų atsipirkti, – aš tiek negyvensiu,“ – juokauja verslininkė, bet investicijos atsiperka greičiau nei planuota.
Lavender Village (nuot. Sandra Vilimaitė)
VISKUO RŪPINASI PATI
J.Lankauskaitė-Kregždienė teigia verslu pradėjusi užsiimti prieš daugiau kaip dešimtmetį. Anksčiau ji yra turėjusi gėlių parduotuvę: „Teko ją uždaryti. Verslas baigėsi labai nesėkmingai, nes buvo pridaryta klaidų, prasidėjo Rusijos krizė. Bet kas mūsų nenužudo, tas mus užgrūdina. Nesėkmė nėra blogis, nes iš jos mokomės. Reikia nenuleisti rankų, neužsigraužti.“ Be Lavender Village Vilniaus rajono gyventoja dar vadovauja įmonei, kuri generuoja ir parduoda saulės energiją, bet paskutiniu metu levandų ūkis tapo jos pagrindine veikla. Verslininkė teigia atiduodanti ir socialinę duoklę – dalyvavusi labdaros šventėse, teikusi produktų labdarai.
Kaip viską suspėti, kai veiklų sąrašas nuolat plečiasi? J.Lankauskaitė-Kregždienė galvoja ir apie komandos plėtrą, planuose yra atskiras SPA centriukas su lauko sukūrine vonia ir garine levandų pirtimi, tačiau dabar – visu administravimu, produktais ir reklama rūpinasi pati.
„Minčių plėsti komandą kilo, bet apyvarta nėra tokia, kad būtų verta samdyti žmogų visu etatu, mokėti mokesčius. Turiu buhalterę ir ūkvedį, sūnus padeda su feisbuku. Tenka suktis, kaip yra, nes tai nėra didelis verslas, o ir ambicijų padaryti stambaus verslo neturime. Dirbu tiek, kiek pačiai miela.“
Levandų ūkis (nuotr. Sandra Vilimaitė)
Paklausta, kaip viešasis sektorius galėtų palengvinti darbą iniciatyviems žmonėms kaip ji, levandų ūkio šeimininkė teigia daug nesitikinti nei iš valstybės, nei iš savivaldybių. „Pradėjome ūkį savarankiškai. Pasėlių draudimas nedraudžia levandų, nes jos nereglamentuotos Lietuvoje. Bet aš, pradėdama veiklą, tai žinojau.“ Tiesa, ji norėtų, kad Vilniaus rajono savivaldybė būtų labiau linkusi bendradarbiauti. „Mes savo jėgomis pasitvarkom, bet padaryti gerą, patogų privažiavimą – dideli pinigai,“ – teigia verslininkė. Dabar savivaldybė kelią jau išlygino.
Pradedantiems verslą regionuose ji linki nebijoti ir imtis savo idėjų, net ir žinant, kad bus sunku. „Niekas už mus pačius to nepadarys. Visada bus sunku, bet viskas priklausys ir nuo jūsų požiūrio.“
