Indrė Stonkuvienė: viską stengiuosi daryti savaip – „indriškai“
„Man gėda, jei kažko nežinau, stengiuosi sekti visas naujoves, televizinius projektus, skaityti žurnalus. Domėtis viskuo – tai mano įkvėpimas ir kūrybinis šaltinis“, – apie savo veiklą pasakoja aktorė Indrė Stonkuvienė.
Laidų vedėja, aktorė, „Style support“ įkūrėja bei komiškų vaizdelių kūrėja I. Stonkuvienė stengiasi daryti tai, kas ją daro laiminga. Be to, tikslų pasiekimui moteris turi ir savitą pasaulėžiūrą: „Iki dabar kuriuosi kitą savo pasaulį, „indrišką“ pasaulį, su „indrišku“ požiūriu.“
2016 metais jūsų populiarumas socialiniuose tinkluose smarkiai šoktelėjo ir vis didėja dėl jūsų kuriamo video turinio #moterupasaulyje ir #mamupasaulyje. Ar vaizdelių kūrimas – strateginis planas, siekiant auditorijos augimo ir žinomumo? Ar jūs darėte tiesiog tai, kas jums smagu, o vėliau tai atnešė populiarumą?
Tas #moterupasaulyje ir #mamupasaulyje, kuris jau dabar patapo mano „brendu“, atsirado iš to, kad niekur tu nepabėgsi nuo savęs ir nuo savo būdo. Nesiekiau specialiai, jog tai pavirstų darbu, o dabar tai yra viena pagrindinių veiklų. Savaime atsirado ir tas žinomumas, dalinimasis. Tai bendras moterų susivienijimas, naujas gūsis, įvairovė. Juk mūsų moterų yra daug. Tarp eilučių visada siunčiu žinią, kad esame visos labai skirtingos, bet kartu labai vienodos – išgyvename tuos pačius laikotarpius, problemas.
Laidų #moterupasaulyje ir #mamupasaulyje kūrėja Indrė Stonkuvienė (nuotr. asmeninio archyvo)
Pašiepiate visuomenėje gyvuojančius stereotipus apie moteris, kokių reakcijų dažniausiai sulaukiate?
Teigiamų, juokingų. Iš principo, prajuokinti lietuvius yra labai sunku, tai matome ir iš televizinių projektų. Tai nėra pašiepimas, aš viską perleidžiu per save. Laikausi nuomonės, kad jei pats negali pasijuokti iš savęs, tai nelabai gali juoktis ir iš kitų. Bet kai aš sumaišiau juoką iš savęs ir kitų – padariau du viename – tai tapo pasijuokimu iš tam tikrų situacijų, personažų, žmonių, vyrų, moterų santykių, mamų – viskas viename.
Ar tenka susidurti su tuo, kad realiame gyvenime žmonės painioja jūsų vaidmenį #moterupasaulyje ir #mamupasaulyje su realia Indre Stonkuviene?
Taip, dažnai moterys prieina gatvėje ir sako: „o, labas“. Arba paskambina ir sako: „nu, Indručiuke, oi, atsiprašau, Jūs, Indre, Jūs“. Aš nemanau, kad tai yra labai blogai, smagu.
Komiškų video gamyba – kūrybinis darbas, jums reikia turėti scenarijų, apgalvoti temą, kuria kalbėsite, pasirašyti tekstą, sumontuoti video. Kiek laiko užtrunkate? Ir kaip atsirenkate temas?
Čia veikia moteriška nuojauta, uoslė. Tiesiog – jauti ir dedi. Video kuriu jau metus laiko. Geriausia tai, kai žiūri į rezultatą ir šypteli, tau nėra gėda dėl to, ką darei prieš metus, tai ženklas, kuris skatina nesustoti.
Tai temos mane pasirenka. Etapas, sezonas, mada, aplinka, žmonės, projektai ir visa kita. Man gėda, jei kažko nežinau, stengiuosi sekti visas naujoves, televizinius projektus, skaityti žurnalus. Domėtis viskuo – tai mano įkvėpimas ir kūrybinis šaltinis.
Ar galima sakyti, kad jūs esate komikė, tikriausiai vienintelė aktyviai ties tuo dirbanti moteris Lietuvoje, ar visgi labiau tiktų įvardinti jus aktore?
Aš save labiau įvardinčiau kaip linksmąją vaidintoją. Iš principo, taip, ta veikla, kurią aš dariau – vaidyba, yra tam tikras personažas, bet toli nuo savęs nepabėgu. Į tai jautriau žiūri aktoriai, kurie baigė Akademiją [Lietuvos teatro ir muzikos akademija]. Jiems diplomas yra svarbus, bet aš nesu ribotas žmogus, kad nuo to, jog baigiau politologiją-sociologiją, save varžyčiau. Jeigu veikla kelia šypsenas (kaip moterys rašo), reikia daryti tai, kas gerai gaunasi, tai, kuo tu tiki.
„Jeigu veikla kelia šypsenas, reikia daryti tai, kas gerai gaunasi, tai, kuo tu tiki.“
Indrė Stonkuvienė (nuotr. asmeninio archyvo)
Jūs dirbate per 3 darbus: turite įkūrusi stiliaus konsultacijų paslaugą „Style support“, vedate „Teleloto“ laidą ir kuriate juokingus vaizdo klipus. Puikiai suprantame, kad viską spėjate, tačiau gal galite pasidalinti kaip planuojate savo laiką?
Aš tiesiog planuoju. „Style support“ – bendradarbiauju su „Deichmann“. Darau tai, ką visą gyvenimą mėgau – stilių, aprangą. Noriu žmones padrąsinti, pakeisti, patarti neužsistovėti vienoje vietoje, kalbant ir apie stilių, ir šiaip gyvenimo būdą. Aš senamadiška moteriškė, kuri viską susirašo, vaikšto su darbine knygute. Manau, kad kuo esi užimtesnis, tuo geriau viską spėji. Vėlgi – pasikartosiu, reikia daryti tai, kas tave daro laimingą.
Kiek žmonių dirba „Style support“?
Kadangi nelabai noriu plėtotis, nes tai yra veikla, kuri keičiasi, vyksta rekonstrukciniai darbai, tai „Style support“ yra Indrė Stonkuvienė. Šiai dienai veikla pristabdyta, nes pati turiu viską daryti, bet nespėju ir tai manęs nebedaro laimingos.
Kaip manote, kas svarbiau, siekiant tikslo: kantrybė, užsispyrimas ir strategiškai apgalvotas planas ar lankstumas, prisitaikymas prie situacijų ir improvizacija?
Manau, kad viskas viename. Neseniai daviau interviu, kuriame pasakojau, kaip pasiekti tikslų. Galvoju, jei tikrai žinai, kad tu to labai nori, turi stengtis ir daryti viską. Jei nepavyksta – tai buvo ne tau. Paprasčiau žiūrėti, iš naujo atrasti save. Kai būna viskas paprasta ir patogu, pati save išmetu iš komforto zonos.
Aš vedu ir konferencijas. Vienas pavyzdžių – tu atiduodi rašto darbą. Nuo to, kad sėdėsi, verksi ir depresuosi, niekas nepasikeis. Dėl to reikia tame procese padaryti viską, kas įmanoma, o tada jau paleisti, sėdėti ramiai, gerti kavą. Kai pamatysi rezultatą, galėsi reaguoti – arba būsi laimingas, arba išsiverksi, apsikabinęs pagalvę. Nereikia bereikalingai apsikrauti savęs.
Indrė Stonkuvienė (nuotr. asmeninio archyvo)
Kuo Indrė svajojo būti vaikystėje?
Juokingiausia buvo – tapti dainininke. Prisimenu šeimos vakarienes – nuo 5-6 metų savo aprangą keisdavau kokius penkis kartus. Kai matydavau, kad kiti mane pamatė, pasikeisdavau suknelę. Aš pati sau susikurdavau veiklų. Iki dabar kuriuosi kitą savo pasaulį, „indrišką“ pasaulį, su „indrišku“ požiūriu. Mano režisierius Andrius Giržadas sako: „daryk viską indriškai“.
Viename interviu esate sakiusi, kad mėgstate svajoti, svajones užsirašote ir jos pildosi. Ar galite pasidalinti su mumis svajone, kuri išsipildžiusi jus pačią nustebino?
Turbūt kiekviena išsipildžiusi mano svajonė mane nustebino. Aš pati mėgstu save stebinti. Negalėčiau įvardinti vienos, nes viskas susideda iš smulkmenų: stengiuosi atrasti save, ieškoti savęs, leisti sau gyventi taip, kaip aš noriu. Išmėginti save visaip, visokiame amplua, pasiimti iš gyvenimo viską, ką jis man duoda, tam, kad turėčiau, ką prisiminti.
Nekenčiu, kai tenka gailėtis to, ko nepadarei. Tada lieka daug vietos interpretacijai – geriau yra dalyvauti, nelaimėti, bet žinoti, kad nepavyko, negu prisigalvoti. Mes visi mokomės iš savo klaidų ir kartais jas pereiname net ne vieną kartą.
Kaip įsivaizduojate save po 10 metų?
Žiauriai fainą 40-metę su paaugliais vaikais, kurie sakys: „mama, nedaryk man gėdos“. Džiaugsiuosi kiekvienu laikotarpiu. Noriu eiti su laiku, bet nenusisendinti savęs, o kai būsi brandoje, vyresnė – nepasijauninti, nevaikščioti su dviem kasytėmis.
