Gamtos ilgesys atvėrė verslo galimybes
Kartais būna taip: neplanuoji kurti verslo, bet verslas susikuria pats. Taip nutiko Anykščių meno inkubatoriuje įsikūrusiems natūralios kosmetikos gamintojams Gamtos Pilnatvė. „Verslas auga, perspektyvos auga, nors mes tik ieškojome savęs. Verslas atsirado kaip rezultatas“, – sako įmonės direktorė Renata Paramonova.
Tekstas Sandra Vilimaitė, nuotraukos pašnekovės asm. archyvo, žurnalas VERSLO pietūs nr. 1
Renata Paramonova (nuotr. asm.archyvo)
Trys draugės pedagogės Žydrė Saprigonaitė, Vaida Zlatkutė ir Renata Paramonova ieškojo savęs, siekė harmonijos su gamta ir prasmės gyvenime, o gyvenimas pasisuko taip, kad ieškojimai atvedė į verslo kelią. O Vilnių, kur gyveno ir dirbo, iškeitė į mažą Anykščių miestelį.
„Tas gražios ir tobulos gamtos jausmas taip užvaldė, kad stovėdama ant Šventosios upės kranto galvojau: aš tikrai čia kada nors gyvensiu. Tik tuomet nesitikėjau, kad norai gali taip greitai pildytis“, – atmena Renata.
Ir iš tiesų ant upės kranto sugalvotas noras išsipildė beveik po dvejų metų: Renata metė prestižinius pedagogės darbus Vilniuje, gražius namus, išsikraustė į Anykščius, kaip pati sako, į pobaisį butelį, ir užsiregistravo darbo biržoje.
„Atgaivą sielai atrasdavau Vaidos Zlatkutės jogos užsiėmimuose, seminaruose apie vaistines žoleles, kur virdavom sveiką maistą, praktikuodavome jogą lauke, kūrendavome pirtį ir džiaugdavomės buvimu su gamta ir gamtoje. Draugystė su gamta man patiko nuo mažens, aš niekada nesijausdavau vieniša gamtoje. Užaugau labai gražioje vietoje šalia Nemenčinės, prie Gėlos ežero. Studijuoti pedagogikos išvykau į Vilnių, radau darbą, pradėjau kurti šeimą ir maniau, kad jau įleidau šaknis. Tačiau visą tą laiką jaučiau, kad kažkas ne taip, jaučiau ilgesį, kurio pati sau negalėjau įsivardyti. Aš tiesiog nesupratau, ko ilgiuosi. Kai atvykau į Anykščius, man tapo viskas aišku – ilgiuosi namų, ne fizine prasme, bet namų plačiąja prasme – gamtos ilgiuosi“.
Mokytojas iš Pietų Amerikos
Vaida supažindino Renatą su savo draugu iš Amerikos, jis kartais atvykdavo į Lietuvą organizuoti savęs pažinimo seminarus, mokymus, praktikas gamtoje, o vėliau tapo jų mokytoju.
„Sykį gavau muilą dovanų iš mokytojo, buvau jautrios sausos odos, netiko įprasti prausikliai. Labai gražiai subtiliai įpakuotas, labai kvapnus. Nusiprausiau ir negalėjau patikėti pirmuoju efektu: tiko iš karto, nes buvo pagamintas iš kokybiškų, natūralių aliejų. Negalėjau patikėti, kad muilas gali būti toks nepaprastas. Tada klausiau: iš kur gavo? Sako: padariau. Negalėjau patikėti, kaip padarei? Man buvo taip įdomu, o mokytojas pažadėjo – galbūt kada nors išmokys ir mane. Labai užsidegiau noru mokytis, o jis savo pažadą įvykdė labai greitai. Reikėjo pažinti aliejus, sudaryti receptą, buvo tokia įdomi pamoka. Paprastomis buitinėmis sąlygomis pagaminome nerealiai gerą muilą: kreminės konsistencijos, malonų veidui. Vėliau palengva, žingsnis po žingsnio, pradėjome studijuoti žoleles. Anykščiai – dėkinga vieta tam, čia jų gausu.
„Draugė Vaida buvo pagrindinė gamintoja, o mes su Žydre pagalbininkės. Iš pradžių gaminome tik sau. Pirkdavome prabangius kosmetinius aliejus, merkdavome žoleles, laikydavome šiltoje vietoje apie mėnesį, tam, kad aliejus absorbuotų visas vaistines augalo savybes, ir iš gautų fitolių kurdavome kosmetinius gaminius. Dalijome draugams, artimiesiems. Žmonės geranoriškai priimdavo, prašydavo dar ir dar. Dar dirbdama su mokiniais atsinešdavau gaminių per muges ir kitus darbo renginius. Ateina tėveliai, mes duodam uostyti, – nusipirkdavo ar gaudavo dovanų ir būtinai užsisakydavo dar. Viską darome rankomis, be gamybos įrengimų. Žmonėms patikdavo kvapas, iki šiol jis yra mūsų vizitinė kortelė, daug investuojame į tai. Mums tai niekada nebuvo tik verslas. Labiau – kūryba. Sukurti kvapus, atrasti aliejus, juos tarpusavy suderinti, pagaminti ypatingus kosmetinius gaminius, – apie pirmus žingsnius pasakoja Renata.
(nuotr.pašnekovės asm. archyvo)
Hobis tapo verslu
Mokytojas sužadino meilę gamtai bei įkvėpė tikslo ieškojimui. Joga, sveika gyvensena, natūrali medicina, vaistažolių pažinimas, gamtos stovyklos vaikams, kosmetikos kūrimas tapo neatsiejama gyvenimo dalimi ir aistra. Visko tiek daug, kad gimė idėja sujungti visas veiklas.
„Gamtoje viskas yra vientisa. Tuomet buvo mintis viską sujungti į vieną, ir taip gimė Gamtos pilnatvė. 2011 metais įkūrėme VšĮ, bet mums pačioms netikėtai pardavimai ėmė augti, kartu privalėjo augti ir gamyba, nes žmonės norėjo mūsų produktų. Per draugus ir pažįstamus mūsų gaminiai iškeliavo į 7 skirtingas šalis, siuntėme savo gaminių ir į Šveicariją, ir į Ameriką. Tada buvome priverstos įkurti gamybinę įmonę, UAB, ir žodis Pilnatvė išliko pavadinime. Taigi dabar yra VšĮ Gamtos pilnatvė ir – nuo 2015 metų – UAB Pilnatvė. Tiesą pasakius, mus gana gąsdino dvi įmonės, nes mes nesame verslininkės, reikėjo pradėti strateguoti, planuoti, tvarkyti finansus – tai dideli iššūkiai, nes visų dalykų teko mokytis“.
Tačiau gyvenimas ir čia turėjo paruošęs pagalbą. Į trijų draugių verslo gyvenimą atėjo ketvirta – Edita Noreikienė – verslo plėtros vadybininkė.
Anykščių menų inkubatorius
Verslininkės pasakojo, kad Anykščių menų inkubatorius taip pat gyvenime atsirado staiga ir netikėtai. Inkubatorius visiems rezidentams organizuoja mokymus, sesijas apie verslumą. Nes dauguma menininkų sukuria gražų produktą, bet parduoti nėra taip lengva. Tad inkubatorius buvo didelė pagalba verslui.
Edita Noreikienė: visada svajojau apie verslą, todėl Renatai pasiūlius prisijungti prie Gamtos pilnatvės, pagalvojau, kad būtų nuostabu. Iš pradžių maniau, kad užsiimsiu viena sritimi, bet šiandien matau, kad mane domina viskas. Ne tik verslo plėtra, bet ir produkto gamyba. Nors užsiimu daugiausia verslo klausimais. Didžiausias mano noras buvo dirbti darbą, kuris suteiktų prasmę gyvenime, norėjau veiklos, kuria galėčiau duoti žmonėms kokybiškus ir širdžiai malonius gaminius, o ne tik galvoti, kaip uždirbti pinigų. Pinigai net neturi būti tikslas, nes svarbiausia – jaustis gerai ir jausti pasitenkinimą.
Renata: kai yra tikras, stiprus noras – aplinkybės tampa nebesvarbios, nes jos pačios susiklosto pačia geriausia ir naudingiausia linkme. Viskas mums pavyksta intuityviai, nes jei verslą kurtume pagal taisykles, kaip priimta, tai pradėtume nuo investicijų, o pas mus viskas vyksta tarsi iš kito galo.
Edita: aišku, vėliau vis tiek tenka domėtis ir aiškintis taisykles, ir ten ieškome savęs – kas mums tinka, kas netinka. Verslo kūrimas, organizavimas ir matavimas.
Renata: man atrodo, kad net ir geriausiai susidėliotame versle turi mokėti žaisti. Gamtoje viskas yra iš to žaismo.
Jūs kalbate taip, kaip rašo dauguma knygų apie motyvaciją, tikslus, idėjas, verslo įgyvendinimą: reikia daryti tai, kas patinka ir teikia malonumą, o visa kita – ateis.
Renata: tokių knygų aš neskaičiau, viskas ateina labiau iš tikro vidinio žinojimo, kad tai yra geras dalykas. Net jei visas pasaulis susimoko ir sako, kad darai nesąmonę, bet jei tiki savimi ir savo idėja, tai galiausiai pasiseka.
O kaip reagavo artimiausi žmonės? Jūs kūrėte šeimą Vilniuje, o paskui sakote: važiuosiu į Anykščius?
Renata: visi ieškojimai vyksta per asmenines krizes. Kai susipažinau su Vaida, išgyvenau gilią krizę, vyko skyrybų procesas. Buvau sutrikusi, pasiklydusi, ieškojau pagalbos. Tada atsirado joga. Žinojau, kad turėsiu daug ką keisti, pirmiausia – savo širdyje. Tačiau į Anykščius atvažiavau lengvai, manęs jau niekas nesiejo, buvau laisva. Žinoma, tėvams buvo be galo sunku suprasti, kam važinėju į tuos Anykščius, o dar kai pradėjau kalbėti, kad norėčiau ten gyventi, – išvis nesuprantama. Vilniuje atsisakiau gerų, prestižinių darbų, turėjau 15 metų patirtį Valdorfo, Montessori ir įprastoje mokykloje. Išvažiavau į Anykščius ir užsiregistravau darbo biržoje – tai tikrai buvo šokas visiems artimiesiems. Bet aš visada širdyje žinojau, kad teisingai elgiuosi. Man nebuvo sunku palikti draugus, šeimą, pomėgius ir atsidurti šiame miestelyje. Be darbo, pinigų, niekas manęs neišlaikė, bet žinojau, kad visi vidiniai virsmai turi prasmę, ir mokytojas labai inspiravo jausmą, kad viskas bus gerai. Be to, buvau ne viena, mes buvome trise ir dar turėjome mokytoją – tai didelė jėga.
Kalbant apie iššūkius, sakėte, kad Amerikoje kurti verslą lengviau nei Lietuvoje, kodėl?
Renata: kai pradėjome aiškintis, kaip legalizuoti verslą, kokie galioja įstatymai, kokioms instancijoms tapsime pavaldžios, intensyviai skaičiau, lankiau seminarus. Tuomet išvažiavau į Ameriką, nes pasikvietė draugai, mėnesį ten gyvenau. Sužinojau, kad įmones Amerikoje labai lengva įkurti, nereikia jokių pradinių įnašų turėti kaip Lietuvoje. Ten lengviausia dalis – legalizuoti produktą. Kai tu pagamini Amerikoje gerą muilą ir, kaip gamintoja, esi visiškai atsakinga už gaminį, etiketėje nurodai įmonės pavadinimą ar savo vardą, pavardę – to užtenka. Jei kas nors nutiks, bus alergija – atsakys gamintojas, bet nėra pundo dokumentų, raštų įrodymui, nereikia tyrimų, kaip pas mus. Lietuvoje galioja bendras ES kosmetikos gamybos reglamentas, jis labai griežtas ir visose šalyse vienodas.
Taigi, kai pagamini kosmetikos gaminį, visų pirma, turi jį notifikuoti europinėje sistemoje, įvesti visus duomenis. Jei bet kokioje ES šalyje esantis žmogus turi įtarimų dėl produkto ar nori juo prekiauti, jis sužino, kas ta gamtos pilnatvė, kur ji yra, kas joje dirba, kas yra tikrieji gamintojai – tai yra pirminė informacija. Antra – jei kuri sau, jokių reikalavimų nėra, bet jei nori parduoti – parduodamas produktas turi turėti saugos ataskaitą ir informacinę bylą – visoje Europoje tai yra bendras reikalavimas. Toje saugos ataskaitoje turėtų būti kiekvieno ingrediento aprašai, kas įeina į produkto sudėtį, mikrobiologiniai, dermatologiniai tyrimai. Taip pat turi būti tyrimas, kaip tie ingredientai tarpusavyje sąveikauja. Tai – mokslinis darbas, mums, menininkams, gamintojams, tai nėra labai įkandama, nes tą sritį reikia išmanyti, todėl ją tvarko chemikai, fizikai, medikai. Saugos ataskaitos paruošimą dabar galima nusipirkti Lietuvoje: samdaisi įmonę, kuri tau šitą darbą padaro. Lietuva yra maža, ir pajamos nėra didelės palyginti su Prancūzija arba Italija, – tai mums kainuoja labai daug. Mažam gamintojui, mažai įmonei tai yra didelė investicija. Mes neturėjome jokių investicijų iš šalies, todėl viską, ką parduodavom, investuodavom.
(nuotr.pašnekovės asm. archyvo)
Kas jums padėjo kurti verslą?
Renata: pagal vadovėlį reikėtų turėti pradinių investicijų, daug laiko praeitų, kol įsisuksi, todėl mes stebiname žmones, kad darydami „iš idėjos“ sugebame taip augti ir plėstis. Net neturint pinigų, mums viskas labai stipriai įsisuko, kodėl? Mums padėjo, mus išviešino Anykščių menų inkubatorius, tada Anykščių regioninis parkas suteikė savo prekinį ženklą – jų pievose renkame žoleles, – tai mums didžiulis privalumas, nieko nekainuoja. Dėl šio ženklo patekome į Lajų taką, o Lajų takas yra šių metų sensacija – buvo puiki nemokama reklama. Anykštietiškas produktas iš vietinių žolelių – puikus suvenyras įsigyti. O Anykščių menų inkubatorius pritraukia daug žurnalistų, ir iš televizijos, ir tai suteikė daug reklamos.
Noriu pasakyti vieną dalyką – pažiūrėkite, kiek aplinka leidžia augti, jei tik nori. Ir iki šiol nė vieno euro nesame išleidę reklamai. Produktas pats save parduoda, jis „atveda“ žmogų. Ne mes ieškome – turime lojalių klientų. Reklama keliauja iš lūpų į lūpas. Taigi ir neturint pinigų viskas užaugo.
Įkūrusi VšĮ, aš buvau pirmoji darbuotoja ir dirbau viena. Vėliau prisijungė kiti žmonės. Dabar su buhaltere esame šešiese. Įmonei išlaikyti 6 žmones nėra pigu, bet tai mums – stipraus augimo įrodymas.
Privalumas, kad esame mažame jaukiame miestelyje. Mūsų veiklą skatina Anykščių rajono savivaldybė ir suteikia finansinę galimybę auginti verslą. Nuolat rašome projektus ir dalyvaujame konkursuose. 2015-aisiais laimėjome projektą ir investavome į produktų pakuotės tobulinimą. Bet ne pinigų kiekis svarbiausia. Dalyvavome ir gražiausio pavadinimo konkurse: iš 10 tūkstančių pakliuvome į penkioliktuką – atrodytų, tai tėra smulkmenos, bet jos susideda į visumą.
Ką patartumėte pradedantiesiems verslą?
Edita: atkreipiau dėmesį, kad mes, pradėdamos verslą, galvojame drąsiai į priekį, ir nors sąskaitoje dabar nėra tos sumos, kuri mums reikalinga, visada galvojame, kad tai įmanoma, tikime, kad padarysime ir įsivaizduojame, lyg jau turime REGIONAI REGIONAI tuos pinigus. Manau, tai daugeliu atvejų mums padeda judėti į priekį, nesirūpinti vien tik pinigais. Tad žmonėms, kurie tik pradeda verslą, labai svarbu nebūti vien tik racionaliems ir konservatyviems mąstytojams apie biudžetą, nes galbūt tai, kad žiūrėjome vien tik į priekį, mums ir atnešė sėkmę.
Renata: kad ir kokia gera būtų idėja, kad ir kiek turėtum pinigų, bet labai svarbu, kas tai daro. Mūsų didžiausia vertybė ir turtas yra komanda. Be jokios abejonės, be šitų žmonių nebūtų nieko. Esame labai skirtingos, bet susiliejame į visumą.
Edita: metus važinėju iš Vilniaus į Anykščius, dabar su vyru ieškome galimybės čia apsigyventi, nes čia traukia būti, noriu toliau plėtoti verslą ir kartu augti. Be to, man norisi lėtesnio tempo, daugiau erdvės ir gamtos, o Anykščiai man visa tai duoda. Vidury darbo dienos galime eiti žoliauti, o ne biure sėdėti – tai nuostabu.
Sveikatingumo mokymai (nuotr.pašnekovės asm. archyvo)
Kaip komanda pasiskirsčiusi verslo sritimis? Renata – vadovė, Edita – verslo plėtros vadybininkė, o kiti komandos nariai?
Renata: Vaida ir Žydrė daugiausiai laiko skiria gamybai. Bet viskas nevyktų taip sklandžiai, jei kiekviena iš mūsų nenusimanytume visose srityse. Esu vadovė, bet vis tiek mano saldžiausia sritis arba tai, kur geriausiai jaučiuosi, yra gamyba: žolelių rinkimas, ištraukų darymas, pilstymas, etikečių klijavimas, galiojimo datos užrašymas – viską darome rankomis. Kita vertus, neišmanydama visų sričių, negalėčiau tinkamai vadovauti.
Edita: svarbu paminėti ir dalyvavimą mugėse – tai patogiausias ir geriausias būdas klientus supažindinti su verslu ir pačioms pažinti mūsų produktų vartotoją. Mugėse parduodi gaminius, užsidirbi, ir tuomet gali toliau investuoti į žaliavas.
Renata: kai jau atsirado pakuotė, gražiai atrodantis gaminys, – mums reikėjo sužinoti žmonių reakciją ir vertinimus. Tad mugės tam labai padėjo, nes ten gali tiesiogiai bendrauti su klientu. Mūsų produktai nėra pigūs: kai parduodi kremą už 20 eurų, turi mokėti jį pristatyti. Tačiau pakalbėjus su žmogumi, regis, jis pajaučia tą meilę, kurią išgyvename mes gamtoje ir kūryboje.
Vedate sveikatingumo savaitgalius, ar Lietuvoje vis daugiau žmonių rūpinasi sveika gyvensena?
Renata: sveikatingumas yra tai, kuo gyveno mūsų seneliai, protėviai, o mes atitolome nuo gamtos, pamiršome natūralius dalykus. Tad siūlome atsigręžti atgal į gamtą, vaikams ir suaugusiesiems palikti kompiuterius ir išmaniuosius telefonus. Tačiau pastebime, kad daugumai žmonių tą sunku padaryti, atsijungti nuo miesto ritmo, darbo, šeimos ir įsipareigojimų. Pamiršti stresą ir nustoti planuoti kelis žingsnius į priekį, o tiesiog būti čia ir dabar – su savimi ir gamta.
Edita: kai pradėjau domėtis sveikatingumu, regis, ir mano aplinka ėmė keistis, pastebėjau daugiau žmonių, kuriems tai taip pat rūpi. Gal tai, kas vyksta aplink mus, priklauso daugiau nuo mūsų pačių. Aš pati norėjau ramybės, atokvėpio, daug dirbau biure ir pradėjau ieškoti harmonijos gyvenime. Ši tendencija mane labai žavi, vis daugiau žmonių ima ieškoti savęs, prasmės ir balanso gyvenime.
*Interviu iš 2016 metų VERSLO pietūs nr. 1, šiuo metu Renata Paramonova yra vienintelė įmonės akcininkė.
