Dizainerė, kurianti lėtą madą
Mada dizainerės Agnės Deveikytės gyvenime įsitvirtino prieš aštuonerius metus, kai moteris pradėjo siūti drabužius. Pradžios kelias nebuvo rožėmis klotas, tačiau dabar A. Deveikytė džiaugiasi, kad išsiskiria iš kitų kūrėjų pintais akcentais, kuriuos, nors skirtingus, galima aptikti kiekvienoje kolekcijoje.
Tekstas Viktorija Juškauskaitė, nuotraukos Sandra Vilimaitė, MUA Nora Vanagaitytė/Gatineau, žurnalas VERSLO pietūs nr. 2
Agnė Deveikytė (nuotr. Sandra Vilimaitė)
Kas nusprendėte įkurti verslą – „Agne Fashion“ prekės ženklą?
Viskas vyko natūraliai, palengva ėjau to link. Pirmiesiems klientams siūti drabužius pradėjau prieš aštuonerius metus, dar studijų laikais. Norėjau būti nepriklausoma nuo tėvų ir užsidirbti pinigų pati. Iš pradžių klientus priiminėjau butikuose, kuriuose dirbau. Tačiau noras ir ambicijos kurti buvo stiprios, tad viskas augo, plėtėsi ir dabar turiu savo studiją Vilniaus senamiestyje, joje dirba skirtingi specialistai.
Ar jums kas nors padėjo, ar pradėjote viena, vedama kantrybės, ryžto, ambicijų?
Pradžia buvo lėta, nes viską dariau iš savų lėšų. Pirmus metus dirbau pati: kūriau, siuvau, kirpau, pardavinėjau, rūpinausi reklama.
Šiuo metu neįsivaizduoju verslo be komandos, kai darbai paskirstyti profesionalams – kiekvienas daro tai, ką geriausiai išmano. Verslo plėtrai labai padėjo maždaug prieš penkerius metus pirmosios išsinuomotos nuosavos patalpos ir bendradarbiavimas su siuvėjomis, o vėliau – su didesnėmis siuvimo įmonėmis ir audinių tiekėjais.
Minėjote, kad pradžia buvo lėta, teko viską nešti ant savų pečių. Tad į kokius pačius pirmus sunkumus teko atsimušti?
Kai buvau maža, tai ir sunkumai buvo maži. Tačiau, augant tiek man, tiek procesams, tiek krūviui, vis daugiau laiko tenka skirti ne tik darbui, bet ir jam planuotis. Patirties šioje srityje beveik neturiu, tad tenka to mokytis. O tai iš tiesų nelengva, nes buvau įpratusi viską daryti pagal tai, ko tuo metu labiausiai noriu. Ko gero, kaip ir dauguma dizainerių.
Agnės Deveikytės studija (nuotr.Sandros Vilimaitės)
Įkūrėte verslą savomis lėšomis, bet ar teko dirbti be atlygio?
Jei taip, kada uždarbis jau atsirado? Tiesą sakant, be atlygio turbūt taip ir neteko dirbti. Nors iš pradžių jis buvo mažesnis, bet uždarbį pradėjau gauti jau nuo pat savo veiklos pradžios.
Skaičiau, jog kuriate lėtą madą. Papasakokite, kas tai per fenomenas?
Kuriu labiau moderniai klasikinius drabužius, nesivaikau kintančių greitosios mados tendencijų ir nepasiduodu unisex ar oversize įtakai. Noriu moteris matyti moteriškas, elegantiškas, kad joms drabužis tarnautų ilgai, būtų idealiai pritaikytas pagal figūrą, kad būtų patogus ir, be abejo, pasiūtas iš kokybiškų medžiagų. Unikalumo savo drabužiams suteikiu pintais akcentais, kuriais papuošiu visus kūrinius. Kadangi tos detalės yra gaminamos rankomis, tad kiekviename drabužyje jos yra kitokios. Dėl šios priežasties dviejų vienodų kūrinių niekada nebūna.
O idėjos naujoms kolekcijoms „iš dangaus krinta“?
Būna – ir iš dangaus. Tačiau dažniausiai tai ilgai užtrunkantis procesas: idėjos ateina iš aplinkos, kelionių, emocijų, internetinės erdvės. Norint sukurti kolekciją, tikrai reikia įdėti
daug darbo ir pastangų. Ypač tada, kai kiekvienai kolekcijai kuriu skirtingų modelių drabužius.
Kas jums asmeniškai yra mada?
Mada man kaip kūrybos ir dizaino procesas, kurio rezultatais puošiasi daugybė žmonių. Kuo kūriniai labiau pripažinti, populiaresni, atitinka vartotojų vertybes, tuo jie madingesni. Tai, ką dėvi mažuma, nėra mada, tai – stilius. Jis suvienodina mases ir individus, ypač – greitoji mada.
Kuo jūs kitokia nei kiti Lietuvos kūrėjai?
Ko gero, pagrindinis mano išskirtinumas – rankų darbo pynimai, kurie yra iš tolo atpažįstami ir naudojami kiekvienoje kolekcijoje. Tai – mano identitetas ir pagrindinis skiriamasis bruožas. Kuriu klasikinius drabužius, lėtą madą, moteriai, mėgstančiai eleganciją. Lietuvoje tai daro labai mažai dizainerių, dauguma orientuojasi į laisvo silueto drabužius pagal greitosios mados tendencijas. Jau kelerius metus stengiuosi nenaudoti drabužiams juodos spalvos. Manau, kad ši spalva neatskleidžia moteriškumo.
Ar nebijote prapulti tarp kitų Lietuvos kūrėjų ir būti neišgirsta, nepamatyta?
Nebijau, kadangi, kaip minėjau, panašių į „Agne Fashion“ prekių ženklų nėra daug. Todėl mano kūryba tikrai nepasimeta ir nelieka neišgirsta ar nepamatyta. Žinoma, kuriami drabužiai patinka ne visoms moterims, tačiau tinka tikrai beveik visoms. Pavyzdžiui, šios vasaros populiariausią drabužį – pintą rožinį švarkelį – įsigijo tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus moterys. Nors amžius stiliui daro šiek tiek įtakos, tačiau tikrai ne tiek daug, kaip manoma.
Agnė Deveikytė (nuotr. Sandros Vilimaitės)
Vyrauja nuomonė, kad lietuviai vaikšto vien tamsiai apsirengę, bijo išsiskirti. Be to, sakėte, kad tamsi spalva neatskleidžia moteriškumo. Jei rengiesi juodais, pilkais drabužiais – per daug susilieji su mase?
Mano manymu, taip. Vilniuje juodos spalvos tenka matyti tikrai labai daug. Žinoma, juoda spalva visada buvo madinga, tačiau, mano nuomone, ši spalva nėra skirta moteriai. Ji yra sunki ir negatyvi, todėl ir pati jos beveik nedėviu ir stengiuosi nenaudoti drabužių kolekcijoms. Ši spalva labai suvienodina visus: vyrus, moteris, be to, ir amžių bei kitas asmenines savybes. Kartais tai gerai, tačiau, manau, kad ne visada reikėtų eiti pasroviui, negalvojant apie save ir kas tu esi.
Agnė Deveikytė (nuotr. Sandros Vilimaitės)
Apibūdinkite savo klientę.
Mėgstanti moteriškumą, eleganciją, klasiką, išskirtinumą, kokybę ir, žinoma, pynimus moteris.
Prekiaujate ir užsienyje? Ar tik Lietuvoje?
Šiuo metu dar tik ruošiame strategiją, kaip plėstis į užsienio rinką. Tai – kita stotelė.
Esate ambicinga, tad sakykite, kas toliau?
Augimas ir tobulėjimas. Juk visada yra dalykų, kuriuos galima daryti geriau, greičiau ir kokybiškiau. Ilgalaikių planų nedėlioju, nes esu atvira galimybėms, todėl nenoriu savęs riboti aklu tikslo siekimu.
Koks jūsų atsarginis planas, jei sugalvotumėte kažką keisti ar nepasisektų?
Prieš ką nors keisdama visada stengiuosi gerai paskaičiuoti ir suplanuoti, o nesėkmės atveju svarbu nenuleisti rankų. Juk pasaulis suktis tikrai nenustos, o sugalvoti, kaip išspręsti iškilusias problemas, įmanoma. Svarbu išlikti ramiam ir tikėti savimi. Būtent to ir linkiu visiems skaitytojams.
Ką galėtumėte patarti tiems, kurie tyliai svajoja apie savo verslą?
Nustoti svajoti ir pradėti jo siekti. Juk svajonės taip ir liks svajonės, jeigu jos bus galvoje, o ne rankose.
