Apie drąsius žmones ir jų keliones
Likus keturiems mėnesiams iki 30-ojo gimtadienio, aš išėjau iš redakcijos į niekur.
Pirmą kartą neturėjau plano, o man, savo darbus pratusiai organizuoti turint planą A, atsargai – B ir jei netingiu – C, – tai buvo ne išėjimas, o išbėgimas už savo komforto ribų. Bet puikiai žinojau du dalykus: man reikia daugiau vertės visuomenei atnešančios veiklos, nes dirbti tik siekiant uždirbti pinigų man niekada nebuvo motyvas veikti. 2015 metais pelnytas Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo Metų žurnalisto apdovanojimas man suteikė daugiau džiaugsmo, nei po to beveik trečdaliu padidėjęs atlyginimas. Ir antra – turiu pakankamai žinių ir patirties įgyvendinti savo idėjas, be to, man patinka mokytis naujų dalykų, ir tai aš darau nuolat nieko neverčiama, nes kitaip būna pernelyg nuobodu, o naujos žinios suteikia pasitenkinimo.
Kita vertus, iššūkiai mane jaudina, o tai, kaip bežiūrėsi, buvo naujas gyvenimo nuotykis. Ir aš tiksliai nežinojau, kur jis mane nuneš. Bet niekada nebuvau iš tų, kurie ieško lengviausio kelio – charakterio tvirtumą ir ryžtą siekti užsibrėžto tikslo pasitikrinau dar studijuodama vienu metu 2 profesijas, kai per sesiją laikydavau 14 egzaminų. Ir vėliau tikrinau ne sykį, kai norėjosi mesti vieną ar kitą projektą, nes einasi ne taip, kaip norisi, – susiimdavau, pasiraitodavau rankoves ir padarydavau. Nes didžiausia laimėta kova yra kova prieš save patį, kai atrodo pavargai ir nebegali, bet atsiputi minutę ir kopi į kalną toliau, nes vaizdas pasiekus viršūnę ir pasididžiavimas savimi už įveiktą kelią viską atperka.
“Tomas Edisonas sakė: aš nesusikirtau. Aš atradau 10000 būdų, kurie neveikia.”
Praėjus pusei metų, vasario mėnesį, atostogaudama Birštone, jau tiksliai žinojau, ką veiksiu – pasakosiu drąsių žmonių sėkmės istorijas apie nueitą kelią į tikslą. Karjeroje, versle, asmeniniame gyvenime. Kuo daugiau vingių ir posūkių, tuo įdomesnis pasakojimas, o kartu liudijimas apie suteiktas pamokas. Kartais žmonės, pabandę kartą ar du imtis mėgstamos veiklos, nusivilia ir nuleidžia rankas, bet geriausiai tobulėjame būtent patyrę nesėkmę, o daugiausia apie mus pasako tai, kaip suklupę sugebame atsitiesti ir eiti toliau. Atlikęs tūkstančius bandymų patobulinti elektros lemputei, Tomas Edisonas sakė: aš nesusikirtau. Aš atradau 10000 būdų, kurie neveikia. O paskui angliniu bambuko siūlu pasiekė užsibrėžtą tikslą – lemputė ėmė degti šimtus valandų.
Kai leidausi į žurnalo Verslo pietūs kelionę, turėjau planą A, B ir C, bet reikalai ne kartą sukosi taip, kad jaučiausi it centrifugoje. Vienas mano rašytojų šiuo metu gyvena Afrikoje ir susisiekti galima tik tada, kai pagauna internetą. Arba Irane blokuojamas feisbukas, tad geriausia bendrauti paštu su žmogumi, rašančiu žurnalui, bet ir tai ne visada ramu, ar tikrai laišką gaus. Viršelio fotosesijos laukėme 3 savaites, nes sirgo tai Eskedar vaikas, tai fotografas. Ir daugelis kitų situacijų, kurios, regis, turėjo užvirinti mano karštakošišką kraują, nes viskas guli ant mano pečių, esu atsakinga už komandos vedimą į pergalę, bet štai – esu rami kaip belgas arba estas. O šiandien, praėjus 10 mėnesių nuo žurnalo idėjos, aš įveikiau pirmąjį kelionės etapą, ir Jūs skaitote žurnalą Verslo pietūs.
Žurnalas man parodė, kad mano degantis, kietakaktiškas, tiesmukas ir kartais net agresyvus charakteris geba staigiai transformuotis į visišką ramybę ir šaltą protą kritinėse situacijose. Ne tik tai akimirkai, kai reikia priimti sprendimus, bet apskritai, kai reikia išlaukti, nors laukti aš ir labai nemėgstu.
