Atvirukai LAIMINGI MŪSŲ NAMAI – sėkmingas socialinio verslo projektas
Atvirukų projektas „LAIMINGI MŪSŲ NAMAI“ yra įtrauktas kaip gerasis pavyzdys Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoje nacionalinio saugumo kampanijoje „Už saugią Lietuvą“. Šios socialinės iniciatyvos autorė Nida Vildžiūnaitė savanoriavo moterų krizių centre, labai norėjo kaip nors prisidėti prie moterų gerovės ir iš to noro gimė atvirukų projektas.
„Galvojau, kaip būtų gera kalėdinį elektroninį atviruką išsirinkti el. atvirukų parduotuvėje ir už jį susimokėti, o ne googlinti „žiemiško vaizdo“! (šypsosi) Tokia mintis kilo artėjant 2015 metų Kalėdoms ir svarstant, kaip šiais metais sveikinsiu savo draugus, giminaičius bei partnerius. Ieškojau, ką vizualiai gražaus per metus esame sukūrę, kas galėtų tikti šventiniam sveikinimui. Popierinių atvirukų pasiūlymai atkeliavo paštu, o skaitmeninių nebuvo kur įsigyti! Taigi, užčiuopiau šiokią tokią nišą ir ėmiausi darbuotis dar dėl vienos priežasties. Tais pačiais metais jau buvau pasisiūliusi tapti savanore moterų krizių centre – Vilniaus Moterų Namuose. Direktorė ir ten dirbančios merginos mane labai šiltai priėmė, skyrė man laiko, pristatė savo veiklas, dalijosi žiniomis bei patirtimi, parodė pasitikėjimą mano išsakytoms idėjoms dėl organizacijos veiklų viešinimo ir lėšų pritraukimo. Tiesioginio darbo – konsultavimo imtis negalėjau, nes neturiu nei reikalingų kompetencijų, nei žinių, nesu nei taip centre reikalinga teisininkė, nei psichologė, todėl sukau galvą, kuo galėčiau būti naudinga? Taigi, nusprendžiau pabandyti parduoti skaitmeninius atvirukus ir surinktas lėšas skirti paramai“, apie projektą gimimą ir pradžią pasakoja Nida.
Kaip pavyko įgyvendinti sumanymą?
Per tuo metu veikusią „versliukų“ sistemą suradau grafikos dizainerių, iliustruotojų, dailininkų, fotografų bei kitų menininkų ir pakviečiau juos neatlygintinai sukurti atviruką šiam paramos projektui. Per pirmą mėnesį jau turėjau beveik 50 atvirukų! Atidariau el. parduotuvę ir sukūriau paskyrą feisbuke. Štai taip ir gimė kalėdinių atvirukų paramos projektas „LAIMINGI MŪSŲ NAMAI“! Idėja sulaukė pritarimo „Kokia gera idėja!“, o pirmi pirkėjai sakė: „Tikrai patogu!“
Socialinės iniciatyvos LAIMINGI MŪSŲ NAMAI autorė Nida Vildžiūnaitė (nuotr. asmeninio archyvo)
Kokiais savo pasiekimais labiausiai didžiuojatės?
Man visada rūpSocialinės iniciatyvos LAIMINGI MŪSŲ NAMAI autorė Nida Vildžiūnaitė (nuotr. asmeninio archyvo)ėjo žmogaus teisės, vaikų teisės, jaudino diskriminacijos bei smurto temos. Negaliu nepastebėti visame pasaulyje didėjančio dėmesio feminizmui, lygioms teisėms ir galimybėms, pokyčiais vaikų auklėjime, naikinant stereotipus. Noriu prisidėti prie tokių esminių žmonijos pokyčių. Todėl „LAIMINGUOSE MŪSŲ NAMUOSE“ pasirinkau ne tik parduoti, bet ir skatinti netoleranciją smurtui, viešinant ne smurto artimoje aplinkoje epizodus, bet jo formas bei priežastis – patriarchalines tradicijas, moterų diskriminaciją, nelygias teises. Kiekvieną žmogų kviečiu prisiminti savo namus – jausmą būnant juose. Pagalvoti, ar esate laimingi? Ar ramūs, laisvi ir laimingi visi kiti, gyvenantys tuose namuose? Kviečiu nesibaiminti pripažinti problemas, imtis drąsių pokyčių, o jei reikia, pradėti gyvenimą iš naujo.
Aš didžiuojuosi savo vaikais, džiaugiuosi savo namais, myliu savo šeimą. Jie – mano iššūkiai ir įkvėpimas. Auginu tris sūnus, kurie išaugs į tris vyrus. Smurto statistika ne jų pusėje (97 proc. smurto atvejų yra smurtas prieš moteris). Stengiuosi augindama vaikus ugdyti save, susidurdama su įvairiomis gyvenimiškomis situacijomis pasitikrinti savo vertybes. Stengiuosi skirti dėmesio šeimos narių emocinei savijautai, mokyti reikšti jausmus visuomenėje tinkamais būdais. Stengiuosi neprimesti vaikams neva išskirtinai berniukams priklausančių „vyriškumo“ ir „moteriškumo“ savybių. Stengiuosi rūpintis, saugoti ir globoti, bet ne kontroliuoti. Stengiuosi skatinti žmogiškąsias vertybes ir priimti kiekvieno žmogaus unikalumą, teisę ir atsakomybę pasirinkti pačiam. Stengiuosi palaikyti visus vaikus, nes protingi, atsakingi ir veiklūs gali būti visi, neatsižvelgiant į lytį. Visiems gali nepasisekti, visi gali liūdėti, trokšti paguodos, supratimo ir meilės. Stengiuosi pastebėti ir parodyti tinkamą pavyzdį, pati juo būti. Stengiuosi nelikti abejinga ir padėti visiems, kuriems reikia pagalbos.
Socialinės iniciatyvos LAIMINGI MŪSŲ NAMAI autorė Nida Vildžiūnaitė (nuotr. asmeninio archyvo)
Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriate savo veikloje
Labai norėtųsi sklandžiai veikiančio, žmonių širdis pasiekiančio, galingo socialinio verslo su didele draugiška komanda! (šypsosi) Matau, kad svajonės iniciatyvą paversti verslu yra realios, sėkmę rodančių ženklų nemažai, tačiau labiausiai trūksta žinomumo. Šiais metais komandą papildė penkios savanorės merginos – ačiū joms. Aptarėme idėjas, viziją, sukūrėme strategiją, pasidalijome darbus ir pristatėme paslaugą verslui.
Labai džiaugiuosi, kad projektas žmonėms patinka. Neseniai dalyvavau verslo dirbtuvėse. „Kontaktų pasikeitimo“ pokalbyje pristačiau savo atvirukus ir šių metų naujieną – šventinius sveikinimus verslui. Vienas solidus jau daugiau nei 20 metų savo verslą turintis direktorius po pusės minutės pasakė: „Aš – tavo klientas!“ Mūsų pasiūlymas labai patogus. Parengiame visą kalėdinio sveikinimo failą: autorinį atviruką su šventiniu sveikinimu, logotipu bei asmeniniu parašu. Telieka jį išsiųsti el. paštu!
Tačiau susiduriame su visame pasaulyje matomomis tendencijomis – palaikyti socialinius projektus, bet jiems neaukoti. Nagrinėdama vartotojų įsitraukimą ir pirkimą, komandos narė ir viešųjų ryšių specialistė Indrė tai patvirtina: „Didžioji sklaida vyksta socialiniais tinklais, tačiau čia susiduriame su dar vienu iššūkiu: nors žmonės palaiko akciją, dažniausiai palaikymas apsiriboja „patinka“ paspaudimais, o atviruką nusiperka tik 20–30 % vartotojų.“ Ši problema, vadinama slacktivism, egzistuoja visame pasaulyje, lietuviškai tai būtų galima pavadinti tingiu aktyvumu. Šią problemą ypač akcentavo UNICEF, pastebėję, kad žmonės labiau like’ina, bet pinigų neaukoja, o už like vakcinų nenupirksi. Viena vertus, džiaugiamės, kad nors priverčiame pamąstyti apie save, savo aplinką ir kokia didelė vertybė yra laimingi namai, bet taip pat norėtume paraginti ir aktyviau prisidėti, nes specializuota pagalba kainuoja, o valstybės finansavimas specializuotiems pagalbos centrams, deja, per menkas.
LAIMINGI MŪSŲ NAMAI atvirukas (nuotr. asmeninio archyvo)
Ar pati esate susidūrusi su smurto formomis?
Nuo tada, kai 2011 m. buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, pranešimų policijai apie smurtą tik daugėja. Aukos ima drąsėti ir ryžtasi pranešti. 2016 metais – 60 547 pranešimai, t. y. tiek kartų buvo kreiptasi į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje. Būtų keista, jei atsirastų žmonių, kurie teigtų, kad jie nėra nei matę, nei girdėję smurto epizodų. Vilniaus Moterų Namai patvirtina, kad absoliuti dauguma yra vaikų turinčios moterys. Taigi, kiek vaikų auga, matydami smurtą ir patys patirdami jo grėsmę? Vaikystėje smurtą teko patirti ir man, ir daugumai aplink mane gyvenusių žmonių. Panašu, kad provincijoje panašiai gyveno visa Lietuva. Auklėjama diržu nebuvau, bet fizinio smurto aplink mačiau daug, ir jis mane labai žeidė. Menkinama artimųjų taip pat nebuvau, bet augau dideliame skurde ir nepriežiūroje, o tai taip pat yra emociškai žalojanti smurto forma.
Viešos diskusijos ir komentarai apie smurtą aiškiai parodo, kad Lietuvoje labai daug žmonių neatpažįsta smurto (fizinis, ekonominis, psichologinis ir seksualinis), linkę jį pateisinti (tai alkoholis kaltas, toks charakteris) ir kaltinti smurto aukas (pati kalta, išprovokavo, išsigalvoja, perlenkia lazdą). Jei šeimoje smurtaujama prieš moterį, automatiškai smurtaujama ir prieš vaikus. Aš noriu paskatinti žmones atpažinti ir įvardyti smurtą, nesigėdyti ir drąsiai imtis veiksmų, išeiti iš smurto rato, pradėti naują gyvenimą, o ne tikėtis, kad smurtautojo elgesys pasikeis.
“Matau, kad svajonės iniciatyvą paversti verslu yra realios, sėkmę rodančių ženklų nemažai, tačiau labiausiai trūksta žinomumo”
LAIMINGI MŪSŲ NAMAI atvirukas (nuotr. asmeninio archyvo)
Kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti mažinant smurtą?
ATSISAKYTI STEREOTIPŲ. Lietuvos visuomenėje lyčių stereotipai yra tapę norma: kasdien girdime, kad moterims dera tas, o vyrams – anas. Ir tokios tiesos „kalamos“ nuo mažų dienų. Po tradicinėmis vertybėmis ir vadinamąja „tradicine šeima“ slepiasi diskriminacija, žmogaus teisių pažeidimai, lyčių vaidmenų stereotipai ir smurtas. Pamąstyti apie savo nuostatas, manau, pravartu visiems ir reguliariai, sąmoningai domintis ar reaguojant į aktualijas. Pavyzdžiui, Lietuva yra įsipareigojusi vykdyti „Europos Lyčių lygybės paktą“, nurodantį pašalinti lyčių stereotipus mokomuosiuose vadovėliuose. Kyla klausimų, kas juose yra netinkamo ir kodėl tai reikia keisti? Tuomet tai gera proga pasidomėti ir pasitikrinti, ar tavo mąstymas ir elgesys – ne diskriminuojantis?
PRISIJUNGTI PRIE VISUOMENĖS KOVŲ. Dideli smurto prieš moteris mastai leidžia teigti, jog smurtas prieš moteris yra smurtas lyties pagrindu, ir imtis atitinkamų veiksmų, kad tai būtų sustabdyta. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje pagaliau rengiamasi ratifikuoti Stambulo konvenciją kovai su smurtu ir diskriminacija būtent prieš moteris. Kviečiu jungtis ir dalyvauti lapkričio 25 dieną vykdomoje kampanijoje #RatifikuokimeStambuloKonvenciją (ieškoti informacijos pagal grotažymę feisbuke), kuri nuo 2016 m. gegužės 25 d. paskelbta visoje Europos Tarybos erdvėje su tikslu paskatinti valstybes pasirašyti, ratifikuoti ir įgyvendinti Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo.
Socialinės iniciatyvos LAIMINGI MŪSŲ NAMAI autorė Nida Vildžiūnaitė (nuotr. asmeninio archyvo)
SAVANORIAUTI IR PAREMTI. Kreipimųsi dėl smurto vis daugėja, darbo krūviai didėja, specializuoti pagalbos centrai (SPC) turi labai menkus finansinius išteklius, todėl ne visi asmenys sulaukia valstybės jiems garantuojamos pagalbos specializuotuose kompleksinės pagalbos centruose. Savanoriai laukiami visada, todėl galite kreiptis į jūsų mieste esantį SPC ir pasiūlyti žmogiškąją pagalbą ar finansinę paramą bei pasiteirauti, kokios pagalbos jiems dar reikėtų. Pirkdami šventinius atvirukus LAIMINGI MŪSŲ NAMAI jūs tiesiogiai remiate specializuotos pagalbos centrą Vilniuje (http://www.vmotnam.lt), kuris veiklą vykdo visos šalies mastu.
NELIKTI ABEJINGAM, PADĖTI. Atvirukų projektas „LAIMINGI MŪSŲ NAMAI“ yra įtrauktas kaip gerasis pavyzdys Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoje nacionalinio saugumo kampanijoje „Už saugią Lietuvą“. Raginame nelikti abejingam. Galbūt pameni situaciją, kai pagalvojai: „Negerai, bet ne mano reikalas“? Greičiausiai čia tu gali parodyti iniciatyvą. Paklausti. Galbūt būsi vienintelis aukos aplinkoje, pasiteirausiantis, paklausiantis apie tai garsiai? Smurtą patyrusios moterys gėdijasi ir dažnai sulaukia pasmerkimo, o ne paramos net iš savo artimiausių draugų, tėvų bei giminaičių*.
Nelik abejingas, pasiteirauk, paklausk.
Pasitikrink, ar negyveni smurtinėje aplinkoje.
Pasisakyk prieš smurtą, nekaltink aukos.
Nekentėk smurto.
Visais smurto atvejais skambink 112.
Socialinės iniciatyvos LAIMINGI MŪSŲ NAMAI autorė Nida Vildžiūnaitė (nuotr. asmeninio archyvo)
KĄ SVARBU ŽINOTI KIEKVIENAI (Informacija parengta Vilniaus Moterų Namų specialisčių)
Kodėl moterims taip sudėtinga palikti smurtaujantį partnerį?
Aukų kaltinimas ir išmoktas bejėgiškumas yra tarpusavyje susiję reiškiniai. Nesulaukdamos pagalbos iš aplinkinių ar dar blogiau, jei ieškodamos pagalbos sulaukia kaltinimų dėl patirto smurto, moterys tarsi gauna patvirtinimą, kad išsigelbėjimo iš smurtinių santykių nėra ir belieka visą energiją dėti ne į ištrūkimą, o į išgyvenimo strategijų kūrimą gyvybei pavojingose sąlygose. Taigi išmoktas bejėgiškumas nėra tiesiog buvimas bejėgiu, tai gyvybinė energija, nukreipta neteisinga linkme: „Niekas man negali (nenori) padėti, todėl turiu stengtis išgyventi šioje situacijoje.“
Moteris, du kartus apsisukusi smurto rate, yra laikoma kenčiančia nuo mušamos moters sindromo, kurio vienas svarbiausių požymių yra išmoktas bejėgiškumas. Tad pirmas smūgis turi būti ir paskutinis smūgis.
Ženklai, parodantys, kad partneris linkęs į smurtą ir nuo jo geriau bėgti:
- Siekia sukurti iliuziją, kad partnerė yra stipresnioji poros pusė: „nuo tavęs priklauso mano laimė“, „tu valdai mano jausmus“, „tik tu gali mane padaryti laimingą“ ir kartu perkelia atsakomybę už santykių kokybę partnerei. Reikėtų išsigąsti tokių pasakymų kaip „negaliu gyventi be tavęs“, nes po jais slepiasi ir „tu negalėsi gyventi be manęs“ arba netgi „be manęs tu išvis negyvensi“.
- Dažniausiai siekia bet kokios galios ir kontrolės įtvirtinimo. Reikalauja vis daugiau laiko leisti su juo, prašo ar net reikalauja atsisakyti pomėgių, draugų, lankymosi pamėgtose vietose argumentuodamas tuo, kad „aš labai tave myliu“ ir noriu praleisti su tavimi kuo daugiau laiko. Taip palaipsniui užimdamas vis daugiau vietos partnerės gyvenime ją izoliuoja nuo aplinkos.
- Smurtauti linkęs vyras siekia lytinių santykių anksčiau, nei atsiranda tvirtas psichologinis ryšys tarp partnerių, nes žino, kad moteris jaučiasi įsipareigojusi tam vyriškiui, su kuriuo pradeda lytinį gyvenimą. Neretai naudoja seksualinę prievartą („date rape“) siekdamas įtvirtinti savo valdžią ir galią. Nereti atvejai, kad vyriškis laiko pradėjęs naują romaną, o moteris jaučiasi patyrusi seksualinę prievartą.
- Reikia prisiminti, kad pavydas – tai smurtas ir žalojanti kontrolė ir tikrai ne meilės išraiška. Reikalauja keisti apsirengimo stilių, nebendrauti su priešingos lyties atstovais – kiemo, klasės, kurso draugais, kolegomis, bendradarbiais… Verčia įrodinėja savo meilę. Reikalauja įrodymų, aukų.
